CARGONEWS

„Važinėti nori visi, tik ne visi nori rogutes tampyti“, – Toivo Kuldkepp

12837
Apie dabartinę Estijos vežėjų situaciją, taip pat nacionalinę asociaciją (ERRA) pasakoja Estijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Toivo Kuldkepp.
 
Papasakokite apie stojimo į asociaciją tendencijas. Ar narių skaičius didėja, ar mažėja?
 
Kai kurios įmonės bankrutavo. Manau, kad tai – natūralus procesas. Narių skaičius šiek tiek sumažėjo, bet tikrai ne daug. Šiuo metu asociacija vienija 400 įmonių.
 
Jei kalbėtume apie automobilių skaičių, tai pakilimo gabenimų sektoriuje metu sunkiasvorių automobilių buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., šiuo metu – per  6 tūkst. Dabar sunkūs laikai visų šalių ekonomikoms.
 
Narių skaičiaus didėjimas nėra mūsų pagrindinis tikslas. Mes stengiamės priimti visus norinčius. Stojamasis mokestis yra pakankamai didelis – 10 tūkst. EUR, todėl asociacijos narėms tampa tik suinteresuotos kompanijos. Anksčiau stojamasis mokestis buvo 50 tūkst. EUR.
 
Kodėl buvo nuspręsta sumažinti stojamąjį mokestį?
 
Kai stojamasis mokestis buvo 50 tūkst. EUR, į asociaciją neįstojo nei viena nauja įmonė. Nario mokestis pas mus siekia 5 tūkst. kronų (apie 500 dolerių) ir nepriklauso nuo automobilių skaičiaus.
 
Ar jūs manote, kad 10 tūkst. EUR yra pakankama suma stojamajam mokesčiui? Kodėl?
 
Mes sumažinome sumą tam, kad leistume į asociaciją įstoti naujiems vežėjams. Šiuo metu prie mūsų jau prisijungė naujų kompanijų.
Mokestis yra pagrįstas. Asociacija turi pakankamai didelį nuosavą kapitalą. Mes nusprendėme, kad tokia suma kol kas ir turi likti. Manau, kad mažesnės nustatyti negalima, nes mes iš tikrųjų turime pakankamai rimtą nuosavą kapitalą. Kita vertus, mes niekam nesudarome kliūčių. Narystė svarbi tik dėl TIR knygelės įsigijimo.
 
Kokius reikalavimus jūs taikote norintiems įstoti į asociaciją?
 
Įmonė turi turėti rekomendaciją. O ta kompanija, kuri ją rekomendavo, privalo turėti nuosavą kapitalą – ne mažiau nei 50 tūkst. dolerių. Rekomenduoti turi ne „basakojės“ įmonės, o turinčios kažkokį finansinį užnugarį. Jeigu niekas neprieštarauja, įmonė nepadariusi jokių neigiamų veiksmų klientų atžvilgiu, mes ją priimame.
 
Įmonės taip pat privalo turėti ne mažiau kaip 2 m. patirtį vidinių gabenimų sektoriuje.
 
Kuo vežėjui yra naudingas įstojimas į asociaciją?
 
Praktinė nauda – TIR knygelės įsigijimas. Be to, mes aktyviai sprendžiame įstatyminius klausimus, giname visų vežėjų interesus.
Visiems – ir asociacijos nariams, ir ne,  teigiamo įstatymo projekto priėmimas yra naudingas. Galima teigti, jog asociacijos nariai atstovauja visų vežėjų interesams – tempia visų roges. Važinėtis rogutėmis mėgsta visi, bet ne visi mėgsta rogutes tampyti.
 
Mes darome daug naudingų dalykų – giname vežėjų interesus respublikiniame lygmenyje. Deja, dalis vežėjų to nesupranta. Mato tik tai, kas yra jiems po nosimi.
 
Atliekame svarbius darbus, pavyzdžiui, statome aikštelę ne tik savo, bet ir kitiems vežėjams, naudojame tam asociacijos lėšas.
 
Planuojama sumažinti ETMK kvotą gabenimams į Rusiją. Lietuvoje ir Latvijoje dėl to verda diskusijos. Kaip kvotos sumažėjimas paveiks Estijos vežėjus?
 
Nieko nepadarysi. Jeigu sumažins, reikės ieškoti kažkokios išeities. Žinoma, mes atliksime mažiau gabenimų.
 
Kol kas mūsų proporcijos yra nenormalios. Estijos vežėjų persvara Rusijos rinkoje didesnė nei rusų Estijoje. Mes norėtume, kad santykis būtų 50 ir 50.
 
Kokie santykiai klostosi tarp Estijos vežėjų ir Rusijos muitinės?
 
Muitinė dirba taip, kaip jai atrodo tinkama. Mes negalime jiems nurodinėti. Privalome atsižvelgti į jų sąlygas. Jeigu nori gyventi, turi mokėti suktis.
 
Kokias naujoves planuoja ERRA?
 
Mes daug dirbame tam, kad Estijos sienos kirtimas būtų kuo paprastesnis. Šiandien tai viena iš didžiausių problemų. Niekaip nepavyksta padidinti kontrolinių postų pralaidumo. Norėtųsi, kad mašinoms nereiktų stovėti pasienyje 2-3 dienas.
 
Šiuo metu mes bandome įgyvendinti elektroninės eilės idėją. Elektroninė eilė padėtų organizuoti normalias darbo sąlygas vairuotojams. Vairuotojui netektų stovėti eilėje pasienyje, jis galėtų laukti savo eilės namuose. Užsienio reikalų ministerija organizavo konkursą – laukiame jo rezultatų. Bet kuriuo atveju laimės ir vairuotojai, ir vežėjai.
 
Ar jūs pastebite transporto rinkos atsigavimo požymius?
 
Taip, atsigavimas yra. Praėjusiais metais pas mus liko neišnaudotų leidimų į Rusiją, o šiemet – jų trūksta.
 
Šiais metais išduota 19 tūkst. leidimų. Galima teigti, jog 2 tūkstančius papildomų leidimų mes gavome paskutinę akimirką. Anksčiau užtekdavo 18,5 tūkst. leidimų.
 
Ar jūs bendradarbiaujate su kitų šalių asociacijomis? Kaip?
 
Anksčiau santykiai buvo glaudesni, o dabar klausimus dažniau aptariame telefonu. Bendraujame su visais kaimynais – Latvija, Lietuva, Suomija, taip pat Rusija.
 
IRU rudens sesijos metu Ženevoje jūs buvote išrinktas į IRU prezidiumą 2010-2011 m. Kokią įtaką darbas IRU turi darbui ERRA?
 
Ten aš nesu Estijos asociacijos atstovas. Atstovauju visiems Europos vežėjams, gabenantiems krovinius automobiliais. IRU svarstomi tie klausimai, kurie įdomūs ir svarbūs visiems, o kažkokių siaurų interesų ten ginti negalima.
 
 

Komentarai

kobzeva ljudmilla 2010-12-01 09:07

"Mes giname vežėjų interesus respublikiniame lygmenyje..."   O kitame lygmenyje vežėjai gina save patys.

Jaanus Nisu 2010-11-30 11:43

Tam, kad kartu "tampyti roges", reikia sumokėti 10000 eurų, toks yra stojamasis mokestis.


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0