CARGONEWS

10 faktų apie padangas: techninių apžiūrų specialistai pasidalijo svarbia informacija

Keliuose prasideda oficialusis automobilininkų vasaros sezonas: leidžiama judėti didesniu greičiu, o žiemines padangas pakeisti skirtomis šiltajam metų laikui. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, lemiančius saugesnes ir pigesnes keliones.

1. Patikrinkite padangos protektoriaus gylį. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važinėjant idealiomis sąlygomis – sausiu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika – automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Rekomenduojama pakeisti padangas naujomis, kai protektoriaus gylis pasiekia 3-4 mm ribą.

2. Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoti transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Jei jūsų automobilyje nėra oro slėgio stebėjimo sistemos, patikrinkite jį bent kartą per mėnesį.

3. Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti. Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. TA stotyse tikrinamų automobilių.

4. Eksploatacinis padangų dilimas – natūralus reiškinys. Tačiau bet koks neįprastas – netolygus protektoriaus dilimas dažniausiai liudija atsiradusius pakabos pažeidimus ar netinkamą ratų suvedimą.

5. Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio. Padangos negali liesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukamumo ir negali išsikišti už kėbulo gabaritų.

6. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Esant aukštesnei temperatūrai jos žymiai greičiau dėvisi, yra mažiau stabilios, automobilio valdymas bus prastesnis, o stabdymo kelias gerokai ilgesnis. Taip pat skaitykite Svarbu žinoti pakeitus padangas: kodėl su visiškai naujomis reikia važiuoti atsargiau? Lietuvoje vėl leidžiama vairuoti automobilius su vasarinėmis padangomis

7. Brangesnės – „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu. Pastarasis važiuojant 50 km/val. greičiu gali skirtis 4-5 metrais, tačiau kritinėse situacijose tai gali lemti kurioje pėsčiųjų perėjos pusėje pavyks sustabdyti automobilį.

8. Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Slidžiuose keliuose jos bus prastesnės už specialiai kurtas žiemos kelionėms.

9. Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui – drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms – didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų. Vokietijos automobilininkų klubo ADAC atlikti bandymai atskleidė, kad per 4-5 metų laikotarpį padangų savybės nepakinta. Suprasti akimirksniu Motociklas nubudo po žiemos miego: keli patarimai saugioms ir patikimoms kelionėms Padangų keitimas: kodėl, išvažiavus iš serviso, ratai kartais bilda ar net atsisuka?

10. Net ir pats moderniausias automobilis, turintis tokias elektronines pagalbos vairuotojui sistemas kaip ABS, ESP ir pan., „apautas“ netinkamomis padangomis, gali būti nestabilus bei sunkiai valdomas, o tuo pačiu ir nesaugus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0