2010 m. Uosto direkcijai – teisminių ginčų maratonas
2010-12-21
CargoNEWS
171
2010 metai Uosto direkcijai buvo ne tik gausūs krovinių, pajamų, nuveiktų darbų, konkursų, bet ir teisminių ginčų. Šis teismų maratonas atėmė daug laiko, pastangų, jų pasekmė – neįvykdyta investicijų programa. Bet Uosto direkcija įrodė, jog visais atvejais buvo priimti teisingi ir teisėti sprendimai.
Šiais metais buvo vykdomi didelės apimties ir vertės objektų statybos konkursai, kuriuos apskundė konkursų dalyviai.
Didžiausios apimties ir vertės, žinomiausio bei iš dalies Europos Sąjungos finansuojamo objekto „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ atviras konkursas užsitęsė, nes jis buvo apskųstas. Šį konkursą apskundė pagal preliminarią pasiūlymų eilę 4 vietoje esantis dalyvis Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft.
Taip pat apskųstos kitos dvi puikiai žinomos viešųjų pirkimų procedūros – (1) objekto „Krantinės Nr.143 A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr.143 A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai bei (2) objekto „Krantinės Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimas, numatant I, II, III statybos etapus Klaipėdoje. II statybos etapas – krantinės Nr. 8 pietinės dalies (90 m) rekonstravimas. III statybos etapas – krantinės Nr. 9 rekonstravimas. (I statybos eilė)“ statybos darbai.
Abiem šiais atvejais viešųjų pirkimų procedūras apskundė konkurse mažiausią pasiūlymo kainą pateikusios bendrovės, kurių pasiūlymai atmesti, kaip neatitinkantys minėtų atvirų konkursų reikalavimų. Pirmuoju atveju – RUAB „Lokys“, antruoju – RAB mokslinė gamybinė įmonė „Šelf“.
Visų paminėtų apskųstų viešųjų pirkimų procedūrų tolesnė eiga buvo analogiška. Klaipėdos apygardos teismui gavus konkurso dalyvio ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos visos viešojo pirkimo procedūros. Šiais atvejais Uosto direkcija apskundė Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Uosto direkcijos atskirąjį skundą bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Vėliau visų trijų ieškovų ieškiniai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teisme ir atmesti.
Sutartys dėl krantinės Nr.143 A statybos ir krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimo bus pasirašomos artimiausiu metu, nors jas buvo galima pasirašyti dar šių metų rugpjūčio mėnesį.
Įgyvendinant visus tris paminėtus objektus, 2010 metais buvo planuojama panaudoti 55 mln. litų. Minėtų planų, deja, nepavyko įgyvendinti, nes tam numatytą laiką teko skirti Uosto direkcijos priimtų sprendimų teisingumui ir teisėtumui teisme įrodinėti.
„Nors Uosto direkcija ir laimėjo šiuos teismo procesus, bet iš esmės prarado daug laiko, kuris vykdant investicijų programą yra ypač svarbus. Vaizdžiai tariant, „skundikai“ niekuo nerizikavo šiais konkrečiais atvejais. Vadinasi, galima skųsti nebijant jokios bausmės ir atsakomybės. Vienintelis džiuginantis aspektas yra tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama, kaip pagreitinti teismo bylų, susijusių su viešųjų pirkimų apskundimais, nagrinėjimo terminus“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Šiais metais Uosto direkcija ne tik gynė savo teisėtus interesus, atsakydama į viešųjų pirkimų procedūrų apskundimus, bet ir buvo ieškovė. Visuomenei labiausiai žinomas atsakovas, kuriam buvo reiškiami didžiausi piniginiai reikalavimai, buvo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.
Minėtai bendrovei 2010 m. buvo pateikti net 6 ieškiniai. Visi jie buvo išspręsti Uosto direkcijos naudai. Ieškiniai buvo pateikti dėl bendrovės netinkamo prievolių vykdymo pagal rangos sutartį (dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų ir atviroje jūroje), dėl netesybų už netinkamą prievolių vykdymą pagal statybos rangos sutartį (dėl gilinimo darbų atlikimo), dėl skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą bei uosto rinkliavas, dėl delspinigių už praleistus arba uždelstus mokėjimus. Bendra visų šių ieškinių priteista suma (įskaitant ir žyminius mokesčius bei advokatų paslaugas) sudaro 2 525 257,65 Lt.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras