400 mln. eurų baudos šešėlyje: ar spėsime sumažinti ŠESD išmetimus transporto sektoriuje?

Neseniai valstybės kontrolės pateikta ataskaita patvirtina, kad ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) išmetimų mažėjimas transporto sektoriuje vyksta per lėtai ir neatitinka nacionalinių bei tarptautinių įsipareigojimų. Tokia padėtis ne tik kelia grėsmę privalomų įsipareigojimų vykdymui, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių šalies ekonomikai bei tarptautiniam įvaizdžiui – Lietuvai gresia net 400 mln. eurų bauda.

Atsižvelgiant į situaciją, akivaizdu, kad būtina imtis kompleksinių ir greitesnių veiksmų. Šaliai siekiant ambicingų CO2 mažinimo tikslų, reikia sutelkti dėmesį į bendras pastangas, kurios sujungtų vyriausybės institucijas, pramonės atstovus ir visuomenę. Todėl būtina skubiai peržiūrėti ir optimizuoti esamas praktikas, taip pat efektyviai įgyvendinti naujas strategijas, kurios būtų  orientuotos į naujausių technologijų diegimą ir mažiau taršios transporto infrastruktūros plėtrą. Atsakingų institucijų veiksmų koordinavimo stoka ir aiškių, greitai įgyvendinamų sprendimų trūkumas rodo, kaip svarbu imtis esminių pokyčių šioje srityje.

Alternatyvių degalų naudojimas gali reikšmingai prisidėti prie transporto emisijų sumažinimo. Biometanas yra viena iš alternatyviųjų degalų rūšių, pasižymintis mažesne kietųjų dalelių tarša ir kuriantis gerą alternatyvą iškastiniam kurui. Nepaisant pastangų skatinti biometano gamybą ir ypač vartojimą, realūs pasiekimai yra nepakankami. Nors buvo nustatyti strateginiai planai siekiant didinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą transporto sektoriuje, tačiau jų įgyvendinimo mechanizmai iki šiol yra neveiksmingi.

Transporto inovacijų asociacija (TIA) turi konkrečius siūlymus, kurie galėtų duoti teigiamų rezultatų pereinamuoju laikotarpiu, nelaukiant kol sunkiojo transporto parkai pilnai pereis prie elektrinių ir vandenilinių vilkikų, kadangi šis procesas gali trukti ir dešimtmetį. Vienas jų – kelių mokesčio sistemos pertvarka: jau dabar būtina įvesti naują kelių apmokestinimo klasę, kuri numatytų pilną išimtį iš šio mokesčio visų tipų netaršiam sunkiajam transportui – t.y. kaip apibrėžta alternatyvių degalų įstatyme – ir biometanu, ir elektra, ir vandeniliu bei kitu alternatyviu kuru varomiems vilkikams. Tai padėtų skatinti įmones ir transporto operatorius pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių ir valstybė siųstų aiškų signalą, kad netaršus transportas yra pageidautinas mūsų keliuose.

Taip pat asociacija siūlo, kad Alternatyvių degalų įstatyme ir LR Susisiekimo ministerijos parengtose rekomendacijose dėl mažos taršos zonų įvedimo Lietuvos miestuose būtų aiškiau apibrėžtos netaršaus, tame tarpe alternatyviais degalais, iš jų – ir biometanu varomo transporto skatinimo gaires. Tai reiškia, kad minėtam transportui turėtų būti numatomos išimtys tiek iš apmokestinimo, tiek iš įvažiavimo draudimo į tas savivaldybių teritorijas, kurioms taikomos šios nuostatos. Šis pakeitimas padidintų biometano ir kitų netaršių  transporto priemonių patrauklumą, skatindamas jų naudojimą miestų centre ir mažinant taršą gyvenamose zonose. Tokias politikas skatinti biometano vartojimui yra įsidiegę Norvergijos, Nyderlandų, Austrijos miestai. Jų pavyzdžiu galėtų pasinaudoti ir Lietuva.

Veiksmingą elektromobilių įkrovimo stotelių, kurios yra pagrindinė žaliosios transporto infrastruktūros sudedamoji dalis, diegimą stabdo biurokratinė inercija, trukdanti pereiti prie tvarių transporto sprendimų ir galinti stabdyti Lietuvos pažangą siekiant 2030 m. klimato tikslų. Nepaisant valstybės išreikšto užmojo iki 2026 metų įrengti daugiau nei 50 tūkstančių įkrovimo stotelių, administraciniai vėlavimai ir biurokratiniai sunkumai žymiai sulėtina šį procesą.

Paraiškos krovimo stotelių įrengimui nagrinėjamos ilgiau nei 5 mėnesius, nors pagal Lietuvos energetikos agentūros nustatytus terminus, paraiškos turėtų būti įvertintos per ne ilgiau nei 40 darbo dienų. Šis vėlavimas turi reikšmingų neigiamų pasekmių tiek verslo, tiek gyventojų lygmeniu.

Dėl ilgo paraiškų nagrinėjimo laikotarpio įmonės ir gyventojai yra priversti atidėti savo planus ir veiklas, susijusias su krovimo stotelių įrengimu. Tai lemia, kad verslo įmonės negali operatyviai pasiruošti infrastruktūros ir pirkti reikiamos įrangos. Įmonės, kurios galėtų atlikti darbus ir tiekti įrangą, taip pat yra priverstos laukti, kol pareiškėjai gaus atsakymus iš Energetikos agentūros, kas dar labiau komplikuoja jų veiklos planavimą ir įrangos pardavimus. Tai reiškia, kad ne tik sumažėja užsakymų kiekis, bet ir nesurenkamas PVM mokestis į valstybės biudžetą.

Tai kelia riziką, kad dalis suplanuotų elektros įkrovimo stotelių išvis nebus įrengtos. O tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, įskaitant sumažėjusią Lietuvos galimybę pasiekti savo klimato tikslus ir pagerinti gyvenimo kokybę gyventojams.​

TIA nuomone, reikia sutvarkyti biurokratines kliūtis ir paspartinti paraiškų nagrinėjimo trukmę. Energetikos agentūra turėtų griežtai laikytis nustatytų terminų paraiškoms apdoroti ir atsakymams pateikti. Atsižvelgiant į esamą uždelstų paraiškų kiekį, rekomenduojama svarstyti terminų pratęsimą, leidžiantį efektyviau tvarkyti esamą paraiškų srautą ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

Džiaugiamės, kad Energetikos agentūra pripažįsta šiuos iššūkius ir yra pasirengusi ieškoti kompromiso bei spręsti susidariusią situaciją, siekiant užtikrinti sklandesnį ir greitesnį projektų įgyvendinimą.

Suderinus šias priemones, galima pasiekti sinergijos efektą, kuris palengvintų perėjimą prie mažiau teršiančių transporto sprendimų ir užtikrintų efektyvesnį išteklių naudojimą, taip pat gerintų gyventojų gyvenimo kokybę ir mažintų ekologinį pėdsaką.