Privataus kapitalo valdomas koncernas “Achemos grupė” atsisako dalies “Lietuvos geležinkelių” paslaugų. Koncerno krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė “Transachema” pernai už 4,8 mln. litų įsigijo 1500 kilovatų (kW) galios lokomotyvą ir pradėjo vežti dalį Jonavos azotinių trąšų gamintojos “Achema” krovinių.
“Tai pirmas kartas, kai privatus vežėjas įeina į valstybei priklausančią infrastruktūrą”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė koncerno vadovas Arūnas Laurinaitis.
Anot jo, krovinių vežimas dar nevyksta sklandžiai, jie nėra vežami iki pat Klaipėdos. Vienas garvežys leido grupei iš “Achemos” gamyklos teritorijos visą produkciją pristatyti iki Gaižiūnų stoties Jonavos rajone.
“Kiekvieną kartą reikia aiškintis su “Lietuvos geležinkeliais. Tai yra kaip bandomasis ir sistemos, ir tvarkos suvokimui projektas”, – sakė A.Laurinaitis.
Tačiau “Lietuvos geležinkelių” atstovas Vidmantas Gudas BNS sakė, kad “Achemos grupė” nėra pirmoji, kuri naudojasi geležinkelių infrastruktūra. Anot jo, jau krovinius savo lokomotyvais veža įmonė “Gargždų geležinkelis”, Klaipėdos krovos bendrovės “Bega”, “Vakarų krova” ir kitos įmonės.
“Ši investicija mums leidžia įvertinti, ar Lietuvoje veikia Europos Sąjungos direktyvos”, – kalbėjo A.Laurinaitis. Anto jo, licenciją “Achemos grupės” įmonė įgijo daugiau nei prieš 15 metų.
“Mes 15 metų, kai turime privataus vežėjo licenciją, ir visą laiką, tą 15 metų mes bandėme ir su ministerijomis, ir su “Lietuvos geležinkeliais” pasiekti tai, ką traktuoja ES direktyva – kad infrastruktūra turi būti prieinama visiems ir kad privatūs vežėjai Lietuvoje gali būti ir turi atsirasti. Ši investicija mums leidžia įvertinti, ar Lietuvoje veikia Europos Sąjungos direktyvos”, – sakė A.Laurinaitis.
Anot “Achemos grupės” vadovo, rinkos reguliavimas dar turi trūkumų.
“Ten dar yra įstatymų daug neveikiančių, galima ginčytis dėl infrastruktūros mokesčio, neaiški sistema ir tvarka”, – sakė A.Laurinaitis
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras