Galimybėmis dalyvauti naujo giliavandenio uosto statybose domisi kelios JAV kompanijos. Tarp jų – didžiausia pasaulyje logistikos kompanija „Mersk line Ltd“, užimanti beveik penktadalį pasaulinės krovinių gabenimo rinkos.
Vis dėlto sunkumų gali kelti tai, kad uosto plėtrą riboja gyvenamieji rajonai ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Kaip praneša LTV „Panorama“, kada prasidės naujo gili
avandenio uosto statybos, kol kas nežinia. Tai lems ekonominė būtinybė, tačiau jau dabar, pasak uosto direkcijos vadovo, aišku, kad Klaipėdos uosto, pernai perkrovusio daugiau kaip 36 su puse mln. tonų krovinių, galimybės ribotos. Įspraustas tarp gyvenamųjų rajonų ir UNESCO saugomo Kuršių nerijos nacionalinio parko, uostas negali plėstis.
Manoma, kad naujasis giliavandenis uostas galėtų pradėti veikti maždaug po dešimties metų. Jo statybomis jau dabar domisi kelios Amerikoje dirbančios kompanijos, tarp jų – didžiausia pasaulyje krovinių vežėja „Mersk line Ltd“.
„Negalime pasakyti, ar JAV galutinai susidomės galimomis investicijomis į būsimą giliavandenį uostą. Nors mes ir suprantame, kad statysime už dešimt metų, tačiau jie zonduoja šiandieninę situaciją“, – abejonėmis dalijosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Kur statyti išorinį giliavandenį uostą, turėtų paaiškėti maždaug po poros metų, užbaigus galimybių studiją ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Teigiama, kad jis bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusiją, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Viena iš galimų vietų – šalia Būtingės.
„Kol kas mūsų galimybių studijoje, kurią esame užsakę už ES lėšas, nėra kalbama apie 100 procentų valstybės lėšomis finansuojamą naują uostą. Visuose variantuose numatytas vienoks ar kitoks privataus kapitalo dalyvavimas. Tai gali būti įvairių investiciniai fondai, galbūt – krovinio turėtojo dalyvavimas“, – komentavo E. Gentvilas.
Naujajame uoste bus priimami „Baltmax“ tipo laivai, kuriems reikalingas 18 metrų gylis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Visada maniau, kad Maersk Line yra danu, o ne amerikieciu imone.....
Jūsų komentaras