CARGONEWS

Amerikiečius domina galimybės dalyvauti naujo uosto statybose Lietuvoje

10569

JAV viešintis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Norfolke pasaulinės logistikos kompanijos „Maersk Line Ltd“ prezidentui John Reinhart pristatė galimybes kartu su Lietuvos Vyriausybe dalyvauti statant naują Klaipėdos išorinį giliavandenį uostą.

 
Atsižvelgiant į ribotas dabartinio Klaipėdos uosto galimybes plėstis, naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 m. 
 
„Džiaugiamės, kad mūsų kuriamas ir artimiausioje ateityje pradedamas giliavandenio uosto projektas itin domina ir tokias pasaulines kompanijas kaip „Maersk Line Ltd“. Matydami augančius krovinių srautus bei krovos apimtis Klaipėdos uoste, pasiteisinančias mūsų pastangas kuriant konteinerinių traukinių tranzito koridorius „Saulė“, Vikingas“, „Merkurijus“ bei prekių tiekimo į Afganistaną „Ruta Express Line“ keliu, mes sieksime aktyvaus verslo dalyvavimo giliavandenio uosto statybos projekte“, – po susitikimo su „Maersk Line Ltd“ prezidentu kalbėjo E. Masiulis.
 
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos skyriaus „LG Ekspedicija“ viršininko pavaduotojas Andrejus Ponomariovas amerikiečiams pristatė dabartinio Klaipėdos uosto krovos pajėgumus, konteinerinių traukinių tranzitinius koridorius, jungiančius Klaipėdos uostą su Kinija, Ukraina, Baltarusija Kazachstanu bei Afganistanu.
 
Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Uosto statyba planuojama šalia Būtingės.
 
„Išoriniam giliavandeniam uostui Lietuvoje statyti siekiama rasti kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą ir veiktų kaip uosto operatorius“, – prieš susitikimą su amerikiečiais sakė ministras E. Masiulis.
 
Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius. Jame bus galima priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis.
 
2009 m. lapkritį Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Dabartiniame Klaipėdos uoste praėjusiais metais buvo perkrauta 36,6 mln. tonų krovinių. Krova palyginti su 2010 m. augo net 17 proc. Spėjama, jog maksimali uosto krova galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0