Analitikai: ekonominė situacija transporto sektoriuje turėtų išlikti stabili

Visuomenėje verdant diskusijoms dėl Europos šalių ekonominės plėtros ir finansinių galimybių, vežėjai irgi nerimauja: jie nežino, koks ruduo jų laukia. Juk mažėjant vartojimui, mažėja ir gabenamų prekių srautai. Tai gali pakoreguoti ne tik apyvartas, bet ir gabenimų kryptis. Vis dėlto finansų analitikai pernelyg negąsdina, o vežėjai linkę būti atsargūs investuodami ir planuodami plėtrą.
 

„Swedbank“  Ilgalaikio finansavimo skyriaus vadovas Einoras Čiagus paklaustas, kokios tendencijos pastebimos transporto sektoriuje ir ar numatomas sulėtėjimas, sako, kad situacija išliks stabili, augimas turėtų siekti apie 2-3 proc.

„Grėsmes galėtume įvardinti tokias, kurios turėtų žymios įtakos ne tik transporto sričiai, bet ir daugeliui kitų ūkio šakų. Tai – bendras ūkio nuosmukis dėl Euro zonos skolų krizės ir biudžetų deficito suvaldymo problemų. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidintų ir finansų rinkų reakcijos. Visgi didelio pagrindo nerimauti nėra, nes net ir kilus antrai recesijos bangai, pasekmės būtų švelnesnės nei 2008–2009 m. Juk transporto rinka yra „apsivaliusi“. Tokių rinkos dalyvių, kurie turi mažą nuosavo kapitalo dalį, beveik nebeliko, tad dabar veikiančios transporto bendrovės sunkumus turėtų pakelti lengviau“, – įžvelgia E. Čiagus.
 

Jis primena, kad transporto sektorius labai priklausomas nuo kuro kainų. Kol kas neaišku, kaip naftos produktų rinka reaguos į įvykius Libijoje – kainos gali mažėti. „Aiškesnes tendencijas bus galima įvardyti ne anksčiau nei spalio mėnesį“, – apibendrina E. Čiagus.
 

DnB Nord banko Ekonominių tyrimų padalinio analitikas Mindaugas Jurgelis pabrėžia, kad transporto sektorius jautriai reaguoja į ekonominius svyravimus. „Kelių transportas glaudžiai susijęs su valstybių, į kurias vežami kroviniai, augimu. Šiuo metu sparčiai lėtėjant ekonominei plėtrai Vakarų Europoje ir Rusijoje, kelių transportui antroje metų pusėje tai turės neigiamos įtakos. Nepaisant to, jei  lygintume šio sektoriaus pirmosios metų pusės rezultatus su antrosios metų pusės rezultatais pagal tonkilometres, tai matytume, jog galime tikėtis nuosmukio. Bet jei lygintume antrąją metų pusę su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai būtų fiksuojamas augimas“, – dėsto M. Jurgelis.
 

Analitikas pastebi, kad uosto krova irgi glaudžiai siejasi su tuo, kas vyksta kitose valstybėse, taigi irgi galima tikėtis sulėtėjimo, nepaisant to, kad pastaruoju metu buvo mušami rekordai. Kai uosto veikla lėtėja, tai turi neigiamos įtakos ir geležinkeliams. „Apskritai antrajai metų pusei nėra būdingas didesnis aktyvumas“, – patikslina M. Jurgelis.
 

Vežėjai į dabartinę situaciją transporto rinkoje yra linkę žiūrėti atsargiai, jie jaučia verslo aplinkoje tvyrančią įtampą. „Tokią situaciją sukelia rinkų nuotaikos, vartojimo mažėjimas ir komentarai viešumoje apie artėjančią recesiją. Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikų atsigavimas nėra toks spartus, kokio tikėtasi. Taigi žmonės bijo vartoti. Lėtėja vartojimas, lėtėja gamyba, mažėja gabenimų apimtys. Negana to, Lietuvos vairuotojai vėl susiduria su vairuotojų problemomis: jie prašo didinti atlyginimus. Ką jau kalbėti apie padangų, sunkvežimių kainų kylimą. Džiaugsmingų nuotaikų ne daug“, – dėsto UAB „Bretalita“ vadovas Algirdas Kairys.
 

Įmonės vadovas informuoja, kad nepaisant nuotaikų rinkoje, jų bendrovė ekonominiu atžvilgiu laikosi kur kas geriau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Apyvarta didėjo apie 30 proc. Į darbą priėmėme naujų žmonių, bet autoparko ko kas nežadame plėsti. Nenorime įsipareigojimų bankams, kol situacija gana įtempta: stabilumo nėra. Juk ir užsakymai, ir jų kainos nėra stabilios“, – situaciją apžvelgia A. Kairys.

Verslininkas pabrėžia, kad pagrindiniai klientai Rusijoje ir baiminasi, kad ten sumažėjus vartojimui, Lietuvos vežėjams situacija bus nelengva.   „Visa laimė, kad turime apyvartinių lėšų ir esame pasiruošę sunkmečiui, jei toks ateitų“, – kalba A. Kairys.
 

Prieš keletą dienų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ rašoma, kad pasaulio ekonomikai iškils rimtų problemų, tačiau pakartotinės recesijos pavyks išvengti.