Ar nevežios traukinys „Merkurijus“ oro?
Išlydint konteinerinį traukinį „Merkurijus” į Maskvą, šalia gražių linkėjimų būta ir skepticizmo.
Įsisiūbuoja sunkiai
Toks traukinys jau kursavo, bet neįsitvirtino. Ir dabar sąstatas išvyko pustuštis – ant didelių geležinkelio platformų maži konteineriai atrodė vieniši.
„Merkurijaus“ operatoriaus kompanijos „AAA Intermodal“ plėtros direktorius Arūnas Jankauskas tikino, kad visi konteineriai išvyko pakrauti plataus vartojimo prekėmis. Kas konkrečiai buvo pakrauta į konteinerius, jis nedetalizavo.
Kompanija „AAA Intermodal“ iš „Merkurijaus“ greitos ekonominės grąžos nesitiki.
„Konteinerinis traukinys „Vikingas“ taip pat „įsisiūbavo“ sunkiai. Pradžioje per metus jis gabeno 200, paskui tūkstantį konteinerių, o 2011 metais jau jų gabenta 56 tūkstančiai“, – aiškino A.Jankauskas.
Problema – atgalinis krovinys
Prieš trejus metus „paleisti“ konteinerinį traukinį „Merkurijus“ bandė Klaipėdoje esanti bendrovė „Arijus“.
„Po pirmojo traukinio reiso atėjo krizė, teko atsisakyti idėjos. Mes esame vienas didžiausių konteinerių operatorių Lietuvoje ir prie naujo bandymo būtinai prisidėsime“, – tikino bendrovės „Arijus“ vadovas Arijus Ramonas.
Siekis „prastumti“ šaudyklinį traukinį iš Klaipėdos į Maskvą įsivyravo dar 1998 metais. Ilgą laiką viskas buvo tik kalbų lygyje.
Rankas atrišo 2005 metų tarpvalstybinė Lietuvos ir Rusijos sutartis.
„Dirbau susisiekimo viceministru, kai pradėta kalbėti apie pirmąjį „Merkurijų“. Jo problema buvo ta, kad iš Klaipėdos į Maskvą krovinių dar sugraibydavo, o atgal turėdavo važiuoti tuščias. Jei ir dabar nebus atgalinio krovinio, traukinys negalės vežioti oro“, – svarstė šalies premjero patarėjas transporto klausimais Algirdas Šakalys.
Jis sakė, kad analizuojami keli atgalinio krovinio gabenimo variantai, bet konkrečiai kas bus atgabenta iš Maskvos, išleidžiant pirmąjį traukinį iš Klaipėdos, dar nebuvo apsispręsta.
Planuojama, kad traukinys kursuos nuolat, dabar – vieną kartą, o vėliau – du kartus per savaitę.
Iki Vladivostoko – 10 parų
„AAA Intermodal“ plėtros direktorius A.Jankauskas apie perspektyvą kalba nelabai aiškiai. Tikimasi, kad pradėjus kursuoti traukiniui „Merkurijus“, vis daugiau klientų apie jį sužinos ir susidomės.
Į pirmąjį reisą ant platformų krauti konteineriai iš abiejų Klaipėdos uosto konteinerių terminalų – „Klaipėdos Smeltės“ ir „Klaipėdos konteinerių terminalo“.
A.Jankauskas kalba apie tai, kad ant „Merkurijaus“ platformų bus kraunamos ir keltais iš Jūrų perkėlos gabenamos konteinerinės suskystintų produktų talpos.
Šie konteineriai yra sunkūs, gabenami autotransportu labiau pažeidžia kelius, todėl logiška juos dėti ant geležinkelio platformų.
A.Jankausko teigimu, planas „Merkurijumi“ į Rusiją gabenti krovinius atsirado atsitiktinai. Kai į Chabarovską reikėjo nugabenti vienos Vakarų Europos kompanijos naftos gręžimo įrangą, atrasta pamaskvės geležinkelio stotis „Silikatnaja“ su joje esančiu konteinerių terminalu „Ecodor“.
Iki šio terminalo krovinius „Merkurijumi“ gabena „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė.
Toliau jie kraunami ant kitų platformų ir į įvairius Rusijos miestus juos jau išgabena geležinkelio kompanijos „Ruskaja trojka“ traukiniai. Per savaitę į Rusijos Tolimųjų Rytų regioną – Vladivostoką, Nachodką, Chabarovską – juda penki ešelonai. Iš Maskvos iki Vladivostoko traukinys, anot Rusijos konteinerių terminalo „Ecodor“ vadovo Andrejaus Noreiko, važiuoja mažiau nei 10 parų.
Taikosi į Lenkiją
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau turi penkis konteinerinius traukinius – „Vikingą“ į Ukrainą, „Saulę“, kurie vyksta į Kazachstaną, „Merkurijų“, vykstantį į Maskvą, „Šeštokai ekspress“ važiuojantį į Smolenską ir karinių siuntų traukinį, kursuojantį į Afganistaną.
Dar yra konteinerinis traukinys Klaipėda – Vilnius, kuriuo gabenamos Lietuvos vidaus rinkos prekes. Juos pradeda naudoti prekybos tinklai, pirmiausia „Maxima“.
„Konteinerių gabenimai traukiniais bendrose „Lietuvos geležinkelių“ pajamose sudaro tik du procentus. Per metus gabename apie 80 tūkstančių konteinerių. Bet mes noriai einame į šią rinką, nes tokiam prekių gabenimui priklauso ateitis“, – tikino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Jo teigimu, konteinerių gabenimą traukiniais stabdo pernelyg didelis infrastruktūros mokestis. Pervežti vieną konteinerį per Lietuvą dėl šio mokesčio kainuoja 460 litų. Tuo metu automobilių transportu gabenti konteinerį per Lietuvą mokestis yra tik apie 20 litų. Todėl kol kas geležinkeliai negali konkuruoti gabenant konteinerius mažesniu kaip 300 kilometrų atstumu. Vežant ilgesniais atstumais, kaip iki Maskvos (per 1000 kilometrų) ar iki Ukrainos (beveik 2 tūkst. km) konkurencingesni tampa geležinkeliai.
„Kol kas konteinerinės geležinkelių linijos iš Lietuvos vystomos tik rytų kryptimi. Mums ne mažiau svarbi Lenkijos kryptis. Per Lenkiją automobiliais per metus iš Lietuvos arba į ją gabenama nuo 15 iki 18 mln. tonų krovinių. Tačiau viską stabdo tai, kad nėra europinės vėžės“, – akcentavo A.Šimėnas.
Grobstomos platformos
Siųsti platformas su konteineriais į Rusiją „Lietuvos geležinkeliams“ rizikinga.
„Bendrovė yra bendro rusiškos vėžės vagonų parko dalis. Rusijoje vagonai privatizuoti, todėl jų bendro parko dalies neliko. Privatūs rusiški vagonai yra brangūs, o bendro parko lietuviški santykinai pigesni. Kai tik mūsų vagonai patenka į Rusij,ą juos perima krovinių vežėjai. Negelbsti ir baudos. Rusijoje labiau apsimoka mokėti baudas ir naudoti mūsų pigesnius vagonus nei nuomoti brangius privačių kompanijų vagonus“, – aiškino A.Šimėnas.
Vagonai „prapuola“ ir riedėdami per Kazachstaną su NATO kroviniais į Afganistaną. Net kai ir „neprapuola“, vagonai šiuose maršrutuose „sukasi“ ilgiau kaip mėnesį.
Lietuvos geležinkeliai turi apie 9 tūkst. vagonų. Paklausiausios yra platformos.
Baiminantis, kad „Merkurijaus“ platformos Rusijoje nebūtų pagrobtos, jos išnuomotos linijos operatoriui. Į išnuomotas platformas Rusijoje jau nebesikėsinama – laikoma, kad jos nebėra rusiškos geležinkelio vėžės bendro parko nuosavybė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras