CARGONEWS

Aštuoniais milijonais pabrangęs aplinkkelis tiesiamas neturint pinigų

11503

Vilniuje pompastiškai pradėtas vakarinio aplinkkelio antrojo etapo statybas gali tekti finansuoti pačiai sostinės savivaldybei. 8 mln. litų pabrangęs projektas dar negavo Europos Komisijos palaiminimo.

 

Brango ar ne?

 

Liepos pabaigoje Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas oficialiai paskelbė sukirtęs rankomis dėl beveik 169 mln. litų vertės sutarties su rangovais, – konkursą laimėjusiu „Kauno tiltų“ vadovaujamu konsorciumu, – pagal kurią šie planuoja nutiesti beveik 3 km ilgio ruožą ir jame pastatyti tris viadukus.

 

Tačiau, portalo diena.lt šaltinių duomenimis, jau po to, kai buvo pasirašyta sutartis, projektas „tyliai“ pabrango 8 mln. litų.

 

Atsižvelgiant į visą darbų kainą, suma neatrodo itin didelė, tačiau prisidėjus šiems milijonams projekto vertė viršijo 50 mln. eurų (172,5 mln litų) ribą – projektas tapo didelės apimties.

 


Tokiam projektui finansuoti jau reikia gauti atskirą Europos Komisijos pritarimą, o šio sostinės savivaldybė neturi.

 

Sostinės savivaldybės vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad šie nesklandumai negali sukliudyti toliau tęsti darbus. Esą kainos šoktelėjimas buvo numatytas.

 

„Aš to nevadinu pabrangimu. Tokia galimybė buvo numatyta ir mes įtarėme, kad gali nesmarkiai pabrangti darbų kaina, įvairiausi paruošiamieji darbai ir panašiai. Mes apie tai buvome pagalvoję, todėl ir nelaikome to pabrangimu“, – tikino politikas.

 

Portalo žiniomis, įvykus viešam projekto statybos darbų konkursui ir nustačius jo laimėtoją, projekto vertė padidėjo iki 177 mln. litų.

 

Pradėjusi darbus miesto valdžia prisiėmė visą finansavimo riziką tokiu atveju, jei pabrangęs projektas neįtiks Europos Komisijai.

 

Paklydo aritmetikoje

 

Savo teoriją dėl aplinkkelio statybų brangimo turi ir meras A.Zuokas. Jis taip pat kratosi kalbų apie bet kokį pabrangimą. Esą iki šiol neapsispręsta, kaip kainą skaičiuoti – su mokesčiais ar be.

 

„Nesakyčiau, kad kaina padidėjo, nes ji dar bus skaičiuojama pabaigus visus darbus. Keliamas klausimas, PVM reikia įskaičiuoti į kainą ar ne“, – dar vieną naują versiją pateikė miesto vadovas.

 

Meras nebuvo linkęs išsamiau paanalizuoti kilusios problemos ir atsakė kaip visada trumpai: „Problemos nėra. Čia techniniai dalykai, bet mes gavome ekspertų išvadas iš Europos Komisijos, jie yra davę pritarimą ir darysime viską, kad viskas atitiktų reikalingas procedūras“, – sakė A.Zuokas.

 

Prašys pritarimo

 

Miesto vadovai tikina, kad į Europos Komisiją netrukus bus kreipiamasi iš naujo ir prašoma specialios paramos didelės apimties projektui.

 

„Visus reikiamus dokumentus anuomet Europos Komisijai mes buvome pateikę. Tada numatyta suma juose neviršijo 50 mln. eurų. Tačiau mes informavome komisiją, kad darbų kaina dėl didėjančių įkainių vėliau gali šiek tiek pabrangti. Šių mūsų žodžių paisoma nebuvo. Komisija net nenagrinėjusi grąžino projektą mums, nors ir labai mažos sumos iki tos nustatytos ribos trūko, tačiau vis dėlto trūko“, – sakė vicemeras R.Adomavičius.

 

Jis tvirtino, kad rengiant aplinkkelio statybų projektą nebuvo siekiama žūtbūt sutilpti į 50 mln. eurų ribas. Esą miesto vadovai iš karto numatė, kad kainos nesmarkiai gali šoktelėti.

 

Vicemeras įsitikinęs, kad šie nesklandumai nesustabdys vieno svarbiausių šių metų miesto projektų.

 

„Tai tikrai nesutrukdys darbams vykti. Dabar, kai jau žinome tikslią kainą, kuri truputėlį didesnė, iš naujo kreipsimės į Europos Komisiją ir net neabejoju, kad leidimą finansuoti gausime. Tada, kai pirmą kartą buvo kreiptasi, projektas specialios komisijos buvo pripažintas finansuotinu. Kone nėra buvę tokio atvejo, kad Europos Komisija nebūtų sutikusi teikti finansavimo tokį įvertinimą gavusiam projektui“, – kalbėjo vienas miesto vadovų.

 

Pradėjo be parašo

 

Nors statybos jau beveik mėnuo kaip vyksta, reikiamo leidimo savivaldybė savo kišenėje vis dar neturi.

 

Portalo žiniomis, Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus savivaldybę perspėjo, kad parama bus skirta tik gavus Europos Komisijos sprendimą dėl didelės apimties projekto finansavimo.

 


Tačiau miesto vadovai tikina, kad parama jau gauta, tad aplinkkelio etapo statybų nė neketina stabdyti.

 

Keistokai atrodė ir liepos pabaigoje įvykusi iškilminga aplinkkelio statybų darbų pradžios šventė. Muzika prasidėjusioje, vėliau sausainių valgymu ir parodomuoju kelio ženklo įkasimu pasibaigusioje šventėje susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas prasitarė, kad ministro parašas pinigų skyrimo įsakyme atsiras tik „artimiausiu metu“.

 

„Šiandien turiu pasakyti, kad Susisiekimo ministerija ketina skirti 141 mln. litų, nes ministro įsakymas dar nepasirašytas. Tačiau visi susitarimai yra įvykę ir tikiuosi, kad ministras artimiausiu metu tą parašą ir padės“, – prasitarė Vyriausybės atstovas.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0