Šiuolaikinės technologijos iš esmės jau dabar leistų didžiąją dalį vilkiko vairuotojo darbo perduoti kompiuterinėms sistemoms. Žmogus, sėdintis vilkiko kabinoje, tokiu atveju taptų labiau kelionės operatoriumi nei vairuotoju. Tačiau tokias sistemas kuriantys „Volvo Trucks“ ekspertai teigia, kad šiuo atveju viskas vyktų atvirkščiai, tai yra dar labiau būtų išryškintas vairuotojo vaidmuo.
Autonominių transporto priemonių istorija prasidėjo 1970 m. Japonijoje. Nuo to laiko įvairių projektų metu universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose ir aukštųjų technologijų kompanijų būstinėse visame pasaulyje buvo atliekami įvairūs tyrimai ir bandymai.
Automobiliais, kurių nevaldė vairuotojai, nuvažiuota šimtai tūkstančių kilometrų. Šios technologijos šalininkai tiki, kad tokios transporto priemonės padidins kelių pralaidumą, sumažins jų apkrovas, o svarbiausia – pagerins kelių eismo saugumą, panaikindama žmogiškojo faktoriaus galimą klaidą.
Statistika rodo, kad 90 proc. autoįvykių įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų. Šių technologijų priešininkai kelia susirūpinimą dėl kompiuterizuotų sistemų galimų klaidų. Jie taip pat klausia, kas būtų teisiškai atsakingas, jei viena iš žmogaus nevairuojamų transporto priemonių sukeltų nelaimingą atsitikimą?
Automatizuotos sistemos standartinėms situacijoms
Automatizuotos sistemos, pavyzdžiui, jutikliai, radarai, stebintys eismo situaciją ir transporto priemonės aplinką, turi privalumų prieš vairuotoją, tačiau „Volvo Trucks“ specialistų nuomone, saugiausias metodas, kai sujungi automatizuotą sistemą, kuri stebi transporto priemonės aplinką 360 laipsnių spinduliu ir profesionalaus vairuotojo žinias ir patirtį.
Vairuotojas yra vertinamas ir dėl to, kad gali priimti sudėtingus sprendimus situacijose, kuriose automatika susiduria su sunkumais. Kompiuteris niekada nepavargsta, bet jis gali padaryti tik tuos dalykus, kuriems jis yra užprogramuotas. Bet kuri situacija, kurioje yra „išlipama“ iš standartinių aplinkybių, reikalauja vairuotojo meistriškumo ir patirties bei žmogiškųjų sprendimų. Vairuotojai dažnai geriau įvertina situaciją ir pasirenka, ar reikia prilėtinti, ar staigiai stabdyti, ar tiesiog apvažiuoti kliūtį.
Todėl „Volvo Trucks“ sistemos kuriamos visiškai standartinėms situacijoms, pavyzdžiui, jas patogu naudoti esant spūstims.
Kai srautas juda lėtai, vairuotojo mintys gali klajoti visai kitur nei reikia. Jei priešais esantis automobilis staigiai stabdytų, gali įvykti eismo įvykis. Tokiose situacijose yra naudinga automatizuotų sistemų pagalba vairuotojui.
Žmogaus ir kompiuterio tandemas
„Volvo" vizija – sujungti gerai apmokytą profesionalų vairuotoją su automatizuotomis sistemomis – yra realizuojama per SARTRE projektą. Pagrindinė projekto idėja – paskui vilkiką sinchronizuotai judanti transporto priemonių kolona.
Kiekviena vilkstinės transporto priemonė išlaiko vienodą atstumą nuo priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės. Judama vienodu greičiu. Transporto priemonės nėra fiziškai sujungtos viena su kita ir gali bet kuriuo metu palikti koloną.
Kelionės metu vairuotojai gali atsipalaiduoti ir daryti kitus dalykus, nesusijusius su vairavimu, o kolona vyksta į savo paskirties vietą, pagal profesionalaus vairuotojo tempą.
Saugumas yra vienas iš pagrindinių „Volvo“ kriterijų, kuriant transporto priemones. Skandinavų inžinierių nuomone, nesvarbu, kas vairuoja, ar žmogus, ar kompiuterinė sistema, svarbiausia, kad tai būtų saugu.
Autopilotų sistemos naudojamos aviacijoje ir tai jau nieko nebestebina. Tikimasi, kad ateityje kiekvieną automobilį vairuos profesionalus vairuotojas, o dar geriau, jei jie bus du – žmogus ir kompiuteris.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras