CARGONEWS

Atidarius aplinkelius, Vilniuje nebeliko krovininio transporto

5_1354534992_45

Lietuvos sostinę Vilnių apjuosę nauji aplinkkeliai pasiteisino: gerokai sutrumpėjo kelionė iš vieno miesto galo į kitą, ne taip ilgai tenka stoviniuoti transporto priemonių spūstyse, sumažėjo oro tarša.

Du nauji aplinkkeliai, Oslo gatvę su Pilaitės prospektu sujungęs vakarinis bei nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu besitęsiantis Vilniaus pietinis išorinis, pradėti eksploatuoti praėjusių metų pabaigoje. Planuojami dar du pietinio išorinio aplinkkelio pratęsimo etapai – po kelerių metų juo turėtų būti galima pasiekti Minsko plentą.

Pietinio aplinkkelio statyba kainavo 237,39 mln. litų. Iš jų beveik 177 mln. litų skirti iš Europos Sąjungos (ES) paramos, o 177 mln. litų kainavusiai Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybai ES skyrė 142 mln. litų.

Nebeliko krovininio transporto

Vieni labiausiai patenkintų naujovėmis – sostinės taksistai. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriūkovas džiaugiasi palengvėjusiomis darbo sąlygomis.

„Tikrai pajutome, kad susisiekimas pagerėjo. Geriausias to rodiklis – Laisvės prospektas, kuriame, atidarius aplinkkelį, automobilių spūsčių beveik neliko“, – pasakoja R. Kriūkovas.

Pasak jo, negalima nepastebėti, jog mieste nebeliko anksčiau eismą labai stabdydavusio krovininio transporto. Į Baltarusijos pusę važiuojančios tranzitinės transporto priemonės gali aplenkti sostinę, tad taip sutaupomos vežėjų sąnaudos bei „neužkemšamos“ svarbiausios Senamiesčio, Naujamiesčio ir Šnipiškių gatvės. Panaši ir prie oro uosto (Metalo ir Geologų gatvėse, Eišiškių plente) esančių logistikos terminalų ar kurjerių tarnybų padėtis.

Tiesiai – arčiau, aplink – greičiau

Mieste taip pat sumažėjo ir lengvųjų automobilių, tolygiau pasiskirstė transporto srautai, gyventojai turi daugiau galimybių rinktis, kaip pasiekti norimas vietas.

Pavyzdžiui, gyvenantieji greta Savanorių prospekto, o dirbantieji Justiniškėse, anksčiau į darbą ir atgal namo turėdavo vykti Laisvės prospektu. Atstumas minėtu prospektu yra dviem kilometrais trumpesnis, nei naujai atidarytu aplinkkeliu, tačiau pastaruoju važiuoti – greičiau. Kita vertus, pasak R. Kriūkovo, nebelikus spūsčių, pagerėjo eismo sąlygos ir anksčiau buvusiose sausakimšose gatvėse.

Mieste taip pat sumažėjo ir lengvųjų automobilių, tolygiau pasiskirstė transporto srautai, gyventojai turi daugiau galimybių rinktis, kaip pasiekti norimas vietas.

„Pavyzdžiui, jei anksčiau kelionė nuo Viršuliškių iki Vilniaus oro uosto trukdavo apie 25 minutes, dabar tetrunka 8–9. Nauda ir taksistui, ir klientui“, – pasakoja Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0