CARGONEWS

Auksiniai vairuotojai, skurstantys kurjeriai: kodėl ieškinys prieš UPS Niujorke yra pamoka visai logistikai

Jei manėte, kad didžiausiose pasaulio logistikos įmonėse viskas veikia kaip šveicariškas laikrodis, naujienos iš JAV privers jus pakeisti nuomonę. Prieš kelias dienas Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James (ta pati, kuri nebijo teistis su prezidentais ir milijonieriais) pateikė rimtą teisinį ieškinį prieš UPS. Informacijai: UPS (United Parcel Service) yra pasaulinio pristatymo “motina”. Milžiniška korporacija, kurios metinė apyvarta viršija 90 milijardų dolerių, o automobilių parką sudaro 125 000 transporto priemonių. Atrodytų, solidi kontora, tačiau kaltinimai skamba taip, lyg kalba eitų apie “pilkąjį” vežėją iš laukinių devyniasdešimtųjų.

Kokia skandalo esmė? Generalinė prokurorė teigia, kad UPS metais vykdė sistemingą tūkstančių sezoninių darbuotojų atlyginimų vagystę. Schema skausmingai pažįstama kiekvienam, kas bent kartą matė transporto verslo užkulisius:

  • Nemokamas laukimas. Žmonės buvo verčiami atvykti į surinkimo punktus arba laukti vilkiko kelkraštyje. Laukimas galėjo trukti valandas, tačiau “įjungti skaitiklį” (pažymėti pamainos pradžią) būdavo leidžiama tik tada, kai atvykdavo mašina.

  • Darbas “dovanų”. Įrangos paruošimas, mokomųjų vaizdo įrašų peržiūra ir net nepristatytų siuntų grąžinimas į sandėlį dienos pabaigoje buvo privalomi atlikti jau po to, kai žmogus oficialiai baigdavo pamainą.

  • Manipuliacijos su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Prokurorė tiesiogiai teigia, kad UPS klastojo darbo laiko apskaitos sistemas, kad “nukirptų” papildomas valandas ir nemokėtų už viršvalandžius.

Prie ko čia vilkikai ir didžioji logistika? Čia slypi įdomiausia dalis. Kodėl toks milžinas nusprendė atiminėti smulkias sumas iš kurjerių? Atsakymas — nesena profesinės sąjungos “Teamsters” pergalė. Visai neseniai etatiniai UPS vilkikų vairuotojai (tolimųjų reisų vairuotojai) išsikovojo istorinę sutartį. Dabar patyręs vilkiko vairuotojas UPS įmonei kainuoja apie 170 000 USD per metus (įskaitant atlyginimą, draudimą ir pensijų įmokas). Tai milžiniška našta biudžetui. Analitika paprasta: kad išmaitintų “auksinius” didžiųjų mašinų vairuotojus, UPS vadovybė, panašu, nusprendė veržti veržles ten, kur nėra apsaugos — laikiniesiems “paskutinės mylios” darbuotojams. Tai bandymas subalansuoti biudžetą tų, kurie nepriklauso profesinei sąjungai, sąskaita.

Kodėl tai atrodo keistai? Keistai tai atrodo todėl, kad UPS visada didžiavosi savo “pirmaujančiais pramonės standartais”. Tačiau, kaip matome, kai viename logistikos grandinės gale išlaidos šauna į dangų, kitame — prasideda bandymai sutaupyti kiekvieną laukimo minutę. Tai nerimą keliantis signalas visai Europai. Matome, kaip Amerikos milžinų metodai (tiek “Amazon”, tiek UPS) lėtai, bet užtikrintai persikelia į Lenkiją, Lietuvą ir Vokietiją. Idėja “vairuotojas palauks nemokamai” yra virusas, kurį Letitia James dabar bando išdeginti milžiniška teismine bauda.

Kas toliau? Jei UPS pralaimės, tai bus pasaulinio masto precedentas. Logistikos įmonėms teks pripažinti: bet koks laukimo laikas yra darbas. Ar būtum vilkiko vairuotojas, stovintis prie rampos, ar kurjeris kelkraštyje — už tavo laiką turi mokėti valstybė arba darbdavys. UPS jau pareiškė, kad yra “pasiryžusi laikytis visų įstatymų”, tačiau prokurorės atsakymas buvo griežtas: “Mes priversime jus grąžinti kiekvieną pavogtą centą”. Mums tai proga susimąstyti: ar ne laikas ir Europoje pradėti skaičiuoti laukimo minutes taip pat griežtai, kaip tai daro Amerikos prokurorai?

INFORMACIJA Ieškinys prieš UPS, pateiktas 2025 m. gruodžio 15 d., tiesiogiai siejamas su 2023 m. “istorinės sutarties” ekonominiu spaudimu. Kai įmonė įsipareigojo mokėti etatiniams vilkikų vairuotojams iki 170 000 USD per metus, ji, tyrimo duomenimis, pradėjo sistemingai “karpyti” valandas laikinajam personalui. Nuo 2019 m. iki dabar UPS kaltinama pavogusi apie 45 mln. USD atlyginimų per manipuliacijas žiniaraščiais ir nemokamą krovinių laukimą, faktiškai verčiant sezoninius darbuotojus subsidijuoti dideles profesionalių tolimųjų reisų vairuotojų pajamas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0