„Bado karas“. Kaip ilgai Rusija laikysis dietos?

Reaguodama į Vakarų šalių sankcijas Rusija paskelbia visišką embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos taip pat JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos Karalystės. „Dietos“ Rusija žada laikytis atsisakydama šviežios ir šaldytos jautienos, kiaulienos, vištienos, taip pat sūdytos, rūkytos ir marinuotos mėsos, produktų iš mėsos, žuvies, vėžiagyvių bei moliuskų. Taip pat uždraustas pieno ir jo produktų, bei daržovėms importas. Embargas įsigalioja rugpjūčio 7 d. ir bus taikomas lygiai metus.

Komentuodami žinias apie Rusijos valdžios užmojus drąstiškai pakeisti savų piliečių meniu, Lietuvos politikai ir makroekonomikos ekspertai pirmiausia atkreipė dėmesį į rebusus, kuriuos teks spręsti daug eksportuodavusioms maisto pramonės įmonėms. Tačiau akivaizdu, kad ekonominis karas – jei tik jis iš tiesų bus tokios apimties, kokią žada V. Putinas su D. Medvedevu – ritmais palies ir transporto sektorių. Mūsiškiai vežėjai į Rytų rinkas pristato ne tik lietuviškus sūrius ir dešras, bet ir didelę dalį maisto produktų, kuriuos Rusijos rinkai gamino visos ES šalyse.

Bendrovės „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Artūras Michejenko, paprašytas pasidalinti įžvalgomis apie galimus ateities scenarijus, sakė stipriai abejojantis ar Rusija pati sugebės ilgai gyventi be tų dalykų, kuriuos paskelbė uždraudžianti įsivežti.

„Mūsų vežėjai į Rusiją gabeno nepalyginamai daugiau įvairių maisto produktų iš visos Europos, nei kad eksportuodavo Lietuvos maisto pramonės įmonės. Tai reiškia, kad „šaldytuvininkai“ iš esmės netenka darbo. Negalėčiau tiksliai pasakyti, kokia transporto parko dalis pritaikyta būtent šiems kroviniams gabenti ir kaip lengvai ar sunkiai jie rastų alternatyvios veiklos, bet akivaizdu, kad tai būtų labai skausminga. Kita vertus, Rusijos draudimai atrodo labai keisti, nes jie užkerta kelią importui, kuriam neturi jokių realių alternatyvų. Kalba eina apie maisto produktus, sudarančius pagrindinį kiekvieno normalaus žmogaus racioną. Kad ir kokios didelės būtų Rusijos valdžios ambicijos, daržovės per dieną neišnoksta, vaisiai nesubręsta, gyvuliai neužauga, tačiau kažką valgyti vis vien reikia. Manau, kad reikia sulaukti kol patys rusai detaliai išaiškins ką reiškia šie skambūs V. Putino su D. Medvedevo pareiškimai. Visai neseniai kilęs triukšmas dėl draudimo įvežti lenkiškus obuolius, pasirodė esąs butaforinis, nes tiekti tuos pačius lenkiškus obuoliai iš Baltarusijos niekas nedraudžia“, – pastebėjo A. Michejenko.

Pašnekovas taip pat abejojo, ar rusai iš tiesų ryžtųsi skelti tokį pat skambų antausį vokiečiams, prancūzams bei italams, kurie Kremliaus atžvilgiu laikosi sąlyginai santūriai.

Asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius, vertindamas galimus vežėjų nuostolius atkreipė dėmesį, kad vienas Rusijos rinkoje dirbantis vilkikas per mėnesį generuoja maždaug 8 tūkst. eurų pajamų. Kadangi kai kurios įmonės savo transporto parką formavo planuodamos vežti krovinius būtent šia kryptimi, nauji draudimai joms būtų tikrai skausmingi.

„Be abejo, vežėjai turės kiek įmanoma greičiau perorientuoti savo transporto srautus, bet faktas, kad tai nebus taip paprasta“, – pripažino G. Vincevičius.