Baltijos jūros regiono šalys tariasi dėl bendrų transporto politikos iniciatyvų
2010-12-07
CargoNEWS
166
Susisiekimo ministerijoje šiandien susitinka Baltijos jūros regiono šalių transporto ministerijų atstovai, kurie aptars šiam regionui svarbias Europos Sąjungos ir regioninės politikos iniciatyvas bei transporto projektus.
Baltijos jūros strategijos transporto srities koordinacinės grupės posėdyje aptariama Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūra, analizuojama regioninių transporto projektų pažanga, tarp jų – Lietuvai svarbūs „Rail Baltica“ ir jūrų greitkelių projektai.
Tariamasi dėl bendrų veiksmų dalyvaujant Šiaurės matmens partnerystės transporto ir logistikos srities veikloje bei plėtojant Rytų–Vakarų „žaliąjį“ transporto koridorių.
Koordinacinė grupė susipažins su šiuo metu atliekama studija „Baltijos transporto apžvalga iki 2030 m.“, skirta transporto srautų Baltijos jūros regione analizei ir svarbiausių šiuos srautus įtakojančių tendencijų identifikavimui. Posėdžio dalyviai svarstys pirmąsias dvi šios studijos ataskaitas.
Taip pat numatoma aptarti regionui svarbias ES ir regioninės politikos iniciatyvas transporto srityje, naujų iniciatyvų įtraukimą į Baltijos jūros strategiją.
Europos Taryba ES Baltijos jūros strategiją patvirtino 2009 m. Transporto srityje, kuri yra viena iš prioritetinių šios strategijos sričių, jos įgyvendinimą koordinuoja Lietuva ir Švedija.
Transporto srities koordinacinės grupės veikloje dalyvauja visų aštuonių šio regiono ES šalių – Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Danijos atstovai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras