Bankai dėl vežėjų ramūs

Pernai plykstelėjusio ekonominių sankcijų – antisankcijų karo tarp Rusijos ir Europos įkaitais pirmiausia tapo transportininkai. Kremliui uždraudus daugybės maisto produktų importą (jie sudarė apie 20 proc. visos Lietuvos prekybos šia kryptimi), dalies darbo neteko kai kurios čia besispecializavusios kompanijos. Vien tik iš 921-os „Linavai“ priklausančios įmonės reikalų su Rusija turi 412. Kaip su šiuo iššūkiu susidorojo transportininkai ir jų veiklą finansavusios kredito įstaigos?

Rudenį, kai tik tapo aišku, kad dalis vežėjų susidurs su didesniais ar mažesniais sunkumais vykdydami savo įsipareigojimus bankams bei lizingo bendrovėms, CargoNews.lt kalbino keletą šios srities specialistų. Jų pateikti galimi tolesnių įvykių scenarijai buvo pakankamai optimistiški.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tikino, kad ankstesnis globalinės krizės scenarijus, kai lizingo kompanijos masiškai atiminėjo iš vežėjų  techniką, kurios įsigijimą buvo lengva ranka palaiminę, nepasikartos. Viena priežasčių – tiek bankininkai, tiek transportininkai dabar elgiasi kur kas racionaliau, o sunkiojo transporto parko augimas žymiai nuosaikesnis. Finansų eksperto teigimu, nemažai vežėjų vilkikus ir puspriekabes tik nuomoja, o kilus mokumo problemų – keičia paskolų gražinimo grafikus ar naudojasi specialių fondų pagalba.

Prabėgus pusmečiui nuo tos dienos, kai mūsiškiai vežėjai buvo priversti skubiai ieškoti naujų rinkų, galima konstatuoti, kad iš tiesų nieko dramatiškos neįvyko. „Danske banko“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas patvirtino, kad per šį laikotarpį pardavimai Rusijos kryptimi sumažėjo maždaug 30 proc.

„Kai kurių transporto kompanijų, su kuriomis dirba mūsų bankas, pajamos susitraukė, tačiau tai nesukėlė jokios sisteminės griūties ir nekomplikavo tų kompanijų mokumo. Nei didelių bėdų su pradelstais mokėjimai, nei juo labiau bankrotais, nėra. Vežėjai Europoje ieško ir randa alternatyvų Rusijai. Žinoma, ten kur kas didesnė konkurencija ir mažesnės pelno maržos, tačiau verslas bent jau vyksta pagal aiškias „žaidimo“ taisykles“, – teigė R. Grajauskas.

„Danske banko“ analitikas patvirtino, kad kai kurios vežėjų įmonės pačios užbėga didesnėms finansinėms problemoms už akių ir optimizuoja savo transporto parką, parduodamos be darbo stovinčius vilkikus ar puspriekabes.

Su lrytas.lt žurnalistais bendraudamas SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis taip pat pabrėžė, kad šiandien Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra kur kas stipresnis ir stabilesnis nei ankstesniais metais, kai Rusija taikydavo importo apribojimus.

„Gal kiek sunkiau mažesnėms bendrovėms, tačiau didžiosios bendrovės turi sukaupusios didesnius likvidumo rezervus, įsiskolinimo mastas yra sumažėjęs, o naujas investicijas įmonės vertina labai nuodugniai. Be to, logistikos bendrovės jau ne vieneri metai dirba ties veiklos diversifikacija ne tik geografiniu, bet ir klientų, vežamų prekių atžvilgiu“, – pabrėžė A.Čičelis.

„Linavos“ prezidiumo narys Erlandas Mikėnas po praėjusią savaitę vykusių susitikimų su trijų bankų – „Swedbank“, „Citadele“ ir „Nordea“ – atstovais taip pat patikino, kad šie neturi vežėjams jokių didelių pretenzijų.

„Reikia pripažinti, kad bankai patys pradėjo skirti pelus nuo grūdų ir nebekredituoja šio verslo perėjūnų. Iš naujokų prašo gerokai solidesnių garantijų, todėl netikėtumų būna nedaug. Didieji vežėjai dėl to neturi jokių bėdų“, – teigė E. Mikėnas.

Beje, šiuo metu „Linava“ aktyviai derasi su bankais dėl kreditinės linijos vežėjams. Tai leistų palankiomis sąlygomis subalansuoti atsiskaitymus su kuro tiekėjais, išspręsti kitas apyvartinių lėšų trūkumo problemas.