Bankai vis rečiau lizinguoja transporto įmonių įsigyjamus vilkikus

Lietuvos transporto įmonėms darosi vis sudėtingiau gauti šalies bankų lizingus, kurie būtini verslams plėsti, atnaujinti turimą transporto parką, įsigyti naujų šiuolaikiškų vilkikų, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir pasiūlyti kuo geresnes sąlygas vairuotojams. Jų negavusios įmonės yra priverstos riboti arba stabdyti savo veiklą, ypač mažiausieji šios rinkos dalyviai. Taip pat ieškoma finansavimo užsienio bankuose, kur veikia įmonių padaliniai, ir Lietuvoje pas mažuosius paskolų teikėjus, kurie pretenduoja tapti bankais.

Tokias tendencijas pastaruosius kelerius metus stebi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, ypač sudėtinga situacija smulkiosioms ir mažosioms transporto bendrovėms, turinčioms iki dešimt ir iki penkiasdešimt darbuotojų, dažniausiai joms ir atsisakoma lizinguoti vilkikų įsigijimą.

„Pagrindinės priežastys, kodėl atsisakoma suteikti kreditus – kritęs transporto įmonių pelningumas. Didesnėms kompanijoms irgi ne visada pavyksta sutarti dėl lizingų, o jei ir pavyksta – tai tik su dideliais finansiniais įsipareigojimais. Būna ir tokių atvejų, kai iš užsienio gamyklos užsakyti vilkikai jau pakeliui į Lietuvą, bet atsisakoma juos lizinguoti. Jei įmonė didesnė – dar galima išspręsti problemą iš įmonės lėšų ir apmokėti bent dalinai pirkinius, o jei įmonė maža ir neturi pakankamai apyvartinių lėšų – pasekmės liūdnos“, – sako R. Austinskas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai vežėjai yra priverti ieškoti išeičių, pavyzdžiui, kreiptis į mažuosius paskolų teikėjus, kurie siekia įžengti į bankų paslaugų sektorių, svetur veikiančius bankus, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur įmonės turi savo padalinius.

Generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad tokia situacija dar labiau apsunkina vežėjų veiklą ir transporto sektoriaus ekonominę situaciją, kuriai neigiamos įtakos turi ir besitęsianti pasaulinė koronaviruso (COVID-19) pandemija.

„Kaip rodo mūsų asociacijos narių patirtis, jei įmonės pelningumas siekia 2-3 proc., jai gali būti labai sudėtinga arba beveik neįmanoma gauti prašomą lizingą naujoms transporto priemonėms įsigyti. Per pastaruosius metus kai kurių įmonių pelningumai krito žemyn nuo 5-6 procentų“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas sako, kad ir didieji vežėjai vis dažniau iš šalies bankų girdi abejones, ar lizinguoti jų įsigyjamas transporto priemones.

„Bankų atstovai dažniausiai vertina, kokius kaštus patiria įmonės, įgyvendindamos „Mobilumo paketo“ reikalavimus. Prašoma tiksliai įvertinti, kiek kainuoja sugrąžinti poilsiui vairuotojus kas keturias savaites į registracijos šalį ar gyvenamąją vietą, kiek kainuoja vilkikų saugojimas aikštelėse, vairuotojų apgyvendinimas, maistas, kitos būtinosios išlaidos. Kalbantis su bankų atstovais, tenka girdėti ir viešoje erdvėje minimas istorijas, pavyzdžiui, kad neaiški situacija su transporto sektoriumi. Būna ir tokių atvejų, kai įmonių prašoma turėti Etikos kodeksus“, – tvirtina A. Telmentas.

Jo teigimu, lizingus gauti paprasčiau būna svetur, jei transporto įmonė šioje šalyje turi atstovybę ir vykdo veiklą, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur pastaruoju metu keliasi vis daugiau mūsų šalies vežėjų. Be to, vertindami dabartinę nuolat kintančią situaciją rinkoje, vežėjai stengiasi susitarti, kad lizingavimo sutartyje su Lietuvos bankais būtų numatyta galimybė įsigytus vilkikus perregistruoti užsienio šalyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje.

Situaciją apsunkina ne tik koronaviruso pandemijos įtaka, bet „Mobilumo paketo“ reikalavimai į registracijos šalį ar gyvenamąją vietą kas 4 savaites poilsiui grąžinti vairuotojus, pagal kuriuos vežėjai šios profesijos atstovų turi įdarbinti gerokai daugiau. Mažiausioms šio sektoriaus įmonėms tai – sunkiai pakeliama našta. Nuo pandemijos pradžios vis daugiau jų nutraukia veiklą, o likusioms nepavyksta atstatyti dirbančiųjų skaičiaus į ikikrizinį lygį.

Pavyzdžiui, š. m. gegužės 1 d. duomenimis, nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 182, prieš mėnesį – 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko 1,2 tūkst. darbuotojų. Tai rodo asociacijos „Linava“ užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikta analizė, remiantis „Sodros“ ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.