Beveik 70 proc. Lietuvos transporto ir logistikos įmonių jaučia ekonomikos lėtėjimo padarinius (papildyta)

Šiais metais Lietuvos ekonomika susidūrė su neapibrėžtumu, kurį lėmė įvairūs veiksniai: išliekantis COVID-19 pandemijos poveikis, geopolitinė įtampa, augančios energetikos kainos ir ekonominės sankcijos Rusijai bei Baltarusijai. Neseniai Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių apklausa atskleidė sudėtingą sektoriaus, atsidūrusio kryžkelėje ir susiduriančio su ekonomikos nuosmukiu, vaizdą – net 58 proc. apklausoje dalyvavusių transporto ir logistikos sektoriaus įmonių 2023 metus vertina kaip nesėkmingus. Lėtėjant transporto sektoriaus pagreičiui, verslai jaučia pasaulinių ekonominių pokyčių poveikį.

Apklausa, kurioje atsispindi sektoriaus dalyvių nuotaikos ir patirtis, rodo pajamų mažėjimo, darbuotojų skaičiaus sumažėjimo ir atsargios investavimo strategijos tendencijas.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma įmonių 2023 metus vertina kaip sudėtingus, o nemaža dalis – kaip nesėkmingus. Tokias nuotaikas atspindi nurodyti pajamų pokyčiai, kai didžioji dalis bendrovių patyrė pajamų sumažėjimą – 60 proc. respondentų nurodė, kad jų pajamos šiais metais krito, o 20 proc. teigė, kad kritimas buvo ženklus – daugiau nei 30 proc. Visgi, 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad uždirbo daugiau negu ankstesniais metais.

Šie skaičiai pabrėžia platesnę ekonomikos lėtėjimo tendenciją, kurią patvirtino 69 proc. respondentų, įvardijusių tai kaip pagrindinę problemą.

„Tai gali būti sumažėjusių krovinių apimčių, padidėjusių veiklos sąnaudų arba sumažėjusio pelningumo pasekmė. Transporto ir logistikos sektorius, kuris yra ekonominės veiklos barometras, dažnai vienas pirmųjų pajunta tokio nuosmukio poveikį“, – teigia „Transporto inovacijų asociacijos“ strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė.

Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, pažymėdamas, kad ES ekonomika yra atvėsusi, augimo beveik nestebima, o šių metų antrąjį pusmetį jau ir nyranti į recesiją. Todėl transporto ir logistikos sektoriuje paslaugų kainos jei nekrenta, tai ir neauga tiek, kiek buvo tikėtasi metų pradžioje.

„Išaugo bankų palūkanos, taigi padidėjo finansavimosi kaštai. Ir tai didelis iššūkis įmonėms, kurios priklauso nuo finansavimo paslaugų. Palūkanų normų kilimas tikrai turėjo ženklų poveikį jų finansiniams rezultatams“, – pastebi ekonomistas.

A. Kazlauskienė pažymi, kad nors statistika rodo transporto sektoriaus įmonių pajamų augimą šių metų pirmajame ketvirtyje lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, apklausos rezultatai jau dabar siunčia aiškų signalą, kad verslai antrąjį pusmetį jaučia įsivyraujančią recesiją.

Apklausos rezultatai išryškina sektoriaus pažeidžiamumą dėl ekonominių svyravimų. Kadangi logistika yra labai svarbi tiekimo grandinės dalis, jos būklė dažnai atspindi visos šalies ekonomikos būklę. Didelis procentas respondentų, jaučiančių recesijos poveikį, rodo, kad ekonominiai iššūkiai nėra tik laikini.

Net 65 proc. apklaustųjų teigė, kad daugiausiai iššūkių sukėlė augantys kaštai (darbo užmokestis, vilkikų degalai ir pan.). Dėl karo Ukrainoje prarastas rinkas, kaip didžiausią metų iššūkį įvardijo 43 proc. respondentų, 44 proc. problemų kėlė sankcijų politika.

Reaguojant į ekonominį spaudimą, sektoriuje pastebimi personalo tendencijų pokyčiai. 47 proc.  įmonių nurodė sumažėjusį darbuotojų skaičių, kitoms pavyko išlaikyti esamus darbuotojus ir priimti papildomų. Apklausa atskleidžia ir darbo užmokesčio pokyčius –  33 proc. respondentų fiksavo stabilų atlyginimą, tačiau net 49 proc. teigė, kad darbo užmokestis jų įmonėje padidėjo, o tai ekonomikos nuosmukio kontekste gali būti vertinama kaip atsargus, tačiau optimistinis ženklas

Darbo užmokesčio augimą galėjo lemti didėjanti kvalifikuotų specialistų paklausa. Įmonės gali siūlyti didesnį darbo užmokestį, kad išlaikytų geriausius talentus, ypač specializuotose srityse, kuriose trūksta kompetencijos.

Visgi Ž. Mauricas sako, kad kitais metais ženklaus darbo užmokesčio tikėtis neverta. Ekonomikos tendencijos rodo, kad didžioji dauguma įmonių greičiausiai atlyginimo savo darbuotojams nekels arba kilimas bus ne daugiau nei 5 proc.

Metams baigiantis, Lietuvos transporto ir logistikos sektorius į 2024 metus žvelgia su atsargiu optimizmu ir nerimu – didžiausia respondentų grupė (47 proc.), mano, kad ateinantys metais bus panašūs į šiuos. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kupini nuolatinių iššūkių, tačiau taip pat ir potencialių galimybių tiems, kurie pasirengę diegti naujoves ir prisitaikyti.

„Ekonomikos atsigavimo signalai kol kas dar labai tolimi – laukia tiek ekonominė, tiek kalendorinė žiema, kurią reiks išgyventi. Šalčiausia būna prieš auštant, tad atsigavimo signalus fiksuosime greičiausiai kitų metų pavasario pabaigoje arba vasarą“, – įžvalgomis dalijasi Ž. Mauricas.

Apie laukiančius iššūkius ir galimybes plačiau bus diskutuojamą jau lapkričio 23-24 dienomis, „Transporto inovacijų forume“.

***

Daugiau apie apklausą – čia/čia.