Brangu, trūksta, perreguliuota: pagrindinių įvykių santrauka vežėjui (kovo 16–22 d.)

Savaitė nuo kovo 16 iki 22 dienos tapo lūžio tašku Europos kelių transportui. Kuro krizė peržengė tiesiog brangaus kuro ribas ir vienu metu smogė į keturias vietas: degalinėse, pasienyje, logistikos tarifams ir užimtumui. Slovakija įvedė apribojimus dyzelino pardavimui užsieniečiams, Italija skubiai sumažino akcizus, didžiausias konteinerių operatorius CMA CGM išplėtė kuro priemoką sausumos maršrutams, o Lenkijoje vežėjai jau atleidžia darbuotojus ir reikalauja pagalbos iš vyriausybės. Tuo pat metu Briuselis supaprastino paramos taisykles geležinkelių ir multimodaliniam transportui, o Varšuva išplėtė SENT sistemą drabužiams ir avalynei.

Kuro šokas: dyzelinas, AdBlue, dujos – viskas brangsta

Pagrindinė savaitės tema – energetikos krizė, kuri nustojo būti tik naftos istorija ir išplito per visą logistikos grandinę.

Kovo 20 dieną Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) paskelbė dar vieną savaitinę apžvalgą, kurioje užfiksavo nerimą keliančius duomenis. Svertinė dyzelino kaina ES (pagal sunkvežimių vartojimą) išaugo 25% nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios. Devyniose Europos šalyse – įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Nyderlandus – litro kaina degalinėse viršijo 2 eurus. AdBlue kaina Vokietijoje nuo vasario 27 dienos pakilo 17%. O dujų etalonas TTF per savaitę artėjo prie 60 eurų už MWh – lygio, kurio Europa nematė nuo 2023 metų pradžios.

Vidutinis dujų saugyklų užpildymo lygis ES nukrito iki 29%. Nyderlanduose jis siekia tik 7%, Vokietijoje – 22%. Abu rodikliai yra rekordiškai žemi. Atsargas teks papildyti, tikėtina, dar aukštesnėmis kainomis, o tai neišvengiamai paveiks pramonės gamybą ir, atitinkamai, būsimus krovinių srautus.

Vežėjui tai dvigubas smūgis. Iš vienos pusės auga tiesioginės veiklos sąnaudos – dyzelinas ir AdBlue. Iš kitos – brangios dujos stabdo pramonę, o tai reiškia mažesnius krovinių srautus. IRU tiesiai nurodo: aukštos gamtinių dujų kainos kelia grėsmę būsimoms kelių transporto apimtims, nes Europos įmonės priklauso nuo dujų savo gamybai.

Slovakija: dyzelinas užsieniečiams pagal atskiras kainas ir pildymo limitai

Bene rezonansiškiausias praktinis savaitės sprendimas tarptautiniams vežėjams buvo priimtas Bratislavoje.

Kovo 18 dieną Slovakijos vyriausybė patvirtino skubų nutarimą, kuris 30 dienų įveda griežtus dyzelino pardavimo apribojimus. Degalinės dabar gali riboti pildymą: vairuotojas turi teisę užsipildyti pilną baką ir iki 10 litrų kanistroje. Nustatytas išlaidų limitas – 400 eurų vienai transporto priemonei per vieną apsilankymą. Dyzelino eksportas iš šalies taip pat apribotas.

Pagrindinė detalė tarptautiniam vežėjui: degalinės gavo teisę nustatyti atskiras dyzelino kainas transporto priemonėms su užsienio numeriais, apskaičiuotas pagal vidutines kainas Čekijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Priemonės netaikomos benzinui.

Ministras pirmininkas Robertas Fico sprendimą paaiškino „kuro turizmu“ iš Lenkijos. Jo teigimu, dešimtys degalinių šalies šiaurėje „tiesiog išdžiūvo“, nes lenkų vairuotojai masiškai vyko į Slovakiją dėl pigesnio dyzelino. Sprendimo metu dyzelinas Slovakijoje kainavo apie 1,53 euro už litrą, palyginti su 1,80 euro Lenkijoje.

Italija: 417 milijonų akcizų mažinimui

Roma pasirinko kitą kelią – fiskalinį.

Kovo 19 dieną Italijos ministrų kabinetas patvirtino skubų dekretą, skirdamas 417,4 mln. eurų laikinam akcizų mažinimui kurui. Akcizas benzinui ir dyzelinui sumažintas iki 472,90 euro už 1000 litrų nuo ankstesnių 672,90 – tai yra apie 0,25 euro už litrą. Priemonė galioja iki balandžio 7 dienos.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė: „Mes sumažiname kuro kainas 25 centais už litrą visiems“. Be to, vyriausybė įveda mokesčių kreditą vežėjams, kad kainų augimas nebūtų perkeltas vartotojams, ir antispėkuliacinį mechanizmą, siejantį degalinių kainas su realia naftos verte.

Lenkija: vežėjai atleidžia darbuotojus ir reikalauja pagalbos

Lenkijoje kuro krizė jau perėjo iš „brangu“ į „verslas neišlaiko“ stadiją.

Kovo 17 dieną Vakarų Pamario kelių vežėjų asociacija pateikė peticiją ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui, reikalaudama skubių paramos priemonių. Iniciatyvą palaikė Šiaurės prekybos rūmai Ščecine. Kaip praneša trans.info, dalis įmonių jau pradėjo atleisti darbuotojus, stabdyti paslaugas ir kreiptis dėl teisinės apsaugos. Priežastis – fiksuoti kontraktai neleidžia operatyviai perkelti dyzelino kainų šuolio klientams.

Peticijoje situacija lyginama su 2020 metais (pandemija) ir 2022 metais (karo Ukrainoje pradžia). Siūlomos priemonės – subsidijos už litrą kuro transporto įmonėms, akcizų sumažinimas iki minimalaus ES leidžiamo lygio, „profesinio kuro“ mechanizmo įvedimas su daline kompensacija ir mokėjimų atidėjimai įmonėms ties nemokumo riba.

Organizacija perspėja: „Šios tendencijos tęstinumas paralyžiuos tiekimo grandines, padidins prekių ir paslaugų kainas visiems gyventojams ir padarys rimtą žalą nacionalinei ekonomikai“.

Tai rimtas signalas visai rinkai. Lenkija yra vienas pagrindinių kelių transporto rinkų ES. Lenkijos vežėjai užima lyderio pozicijas tarptautiniuose pervežimuose. Jei šiame segmente prasideda susitraukimas, pasekmes pajus visi Europos tiekimo grandinių dalyviai.

CMA CGM: kuro priemoka persikelia į sausumą

Kovo 19 dieną vienas didžiausių pasaulio konteinerių operatorių CMA CGM paskelbė apie Inland Emergency Fuel Surcharge (IEFS) įvedimą – skubią kuro priemoką sausumos operacijoms. Ji įsigaliojo nuo kovo 23 dienos ir taikoma vidaus logistikos operacijoms.

Įmonė tiesiogiai nurodė, kad kuro kainų augimas veikia visas sausumos transporto rūšis. Dalis konteinerių srautų jau nukreipiama alternatyviais sausumos maršrutais apeinant problemines zonas aplink Hormūzo sąsiaurį.

Kodėl tai svarbu vežėjui? Nes jūrų bunker surcharge yra įprasta praktika. Tačiau kai didžiausios linijos pradeda taikyti priemokas inland logistikoje, tai reiškia, kad krizė „nusileido į žemę“. Galutiniam siuntėjui tai reiškia: door-to-door kaina auga ne tik dėl dyzelino, bet ir dėl papildomų mokesčių kiekviename grandinės etape.

Verta pažymėti, kad CMA CGM nėra vienintelė. Kovo mėnesį panašius mokesčius paskelbė ir MSC, Maersk, Hapag-Lloyd bei ONE.

Lenkija išplėtė SENT drabužiams ir avalynei

Nuo 2026 metų kovo 17 dienos krovinių stebėjimo sistema SENT Lenkijoje išplėsta naujoms prekių grupėms – drabužiams, avalynei ir naudotam tekstiliui.

Stebėjimas taikomas drabužiams (CN 61, 62), kai bruto masė viršija 10 kg, ir avalynei (CN 64), kai kiekis viršija 20 vienetų. Tai galioja vidaus, importo, eksporto ir tranzito pervežimams.

Praktiškai vežėjui reikia registruotis arba atnaujinti duomenis PUESC platformoje, pateikti SENT deklaraciją prieš pervežimą ir užtikrinti GPS stebėjimą (SENT GEO). Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos: iki 46% krovinio vertės (mažiausiai 20 000 zlotų) už deklaracijos nebuvimą ir 5 000–7 500 zlotų bauda vairuotojui.

Kaip pažymi Poland Insight, verslo nuomonės išsiskyrė. Vieni kalba apie papildomą administracinę naštą. Kiti – ypač mados sektoriaus atstovai – seniai skundėsi dėl nelegalios prekybos masto.

Tarptautiniams vežėjams, dirbantiems su fashion ir e-commerce kroviniais per Lenkiją, tai reiškia dar vieną kontrolės lygį.

Savaitės išvada: krizė smogia į keturis taškus

Jei suspausti savaitės įvykius į vieną išvadą, ji tokia: Europos kelių transporto rinka įžengė į fazę, kai kuro krizė veikia vienu metu keturiais lygiais.

Pirmas – degalinėje: brangsta dyzelinas, AdBlue, dujų atsargos žemiausiame lygyje.
Antras – pasienyje: Slovakija įvedė diferencijuotas kainas užsieniečiams ir pildymo limitus.
Trečias – tarifuose: konteinerių operatoriai įveda kuro priemokas sausumos logistikoje.
Ketvirtas – versle: Lenkijoje vežėjai jau atleidžia darbuotojus ir prašo valstybės pagalbos.

Lygiagrečiai stiprėja reguliacinis spaudimas – SENT plėtra Lenkijoje ir spartesnė multimodalinio transporto parama Briuselyje.