Briuselio kirtis Minskui kliudys ir Lietuvą
2011-05-18
CargoNEWS
388
ES rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai išgąsdino Lietuvos verslininkus – mat į Briuselio taikiklį pateko kaimynų trąšų gamintojai.
O nuo jų priklauso Klaipėdos uosto ir geležinkelininkų pajamos.
ES ekonominių sankcijų ketina imtis dėl į kalėjimus susodintų Baltarusijos opozicijos atstovų.
Briuselis dėl to jau esą sutaręs, dabar baigiami nagrinėti asmenų ir kompanijų, kurioms bus taikomos sankcijos, sąrašai. Į jį pateko trys valstybinės įmonės, tarp jų ir trąšų gamybos gigantas „Belaruskalij“.
Briuselis gali uždrausti ES teritorijoje gabenti ir pardavinėti baltarusiškas trąšas.
Klaipėda – baltarusių vartai
Klaipėdos jūrų uostas auga kaip ant mielių ir dėl baltarusiškų trąšų krovos.
Pernai klaipėdiečiai pakrovė į laivus 5,5 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos.
Šįmet skaičiai gali būti dar įspūdingesni, nes vien sausį krauta daugiau nei 1 mln. tonų trąšų.
Šiuo metu Klaipėda tapo pagrindiniu uostu Baltarusijos prekių siuntėjams bei gavėjams ir šiuo atžvilgiu pralenkė ne tiktai Latvijos, bet ir Rusijos uostus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas vakar teigė, kad ekonominės sankcijos baltarusiškų trąšų gamintojams visiems pridarytų tik žalos.
Dalis baltarusiškų trąšų per Klaipėdos uostą gabenama į Olandiją ir Vokietiją. Jei ES įves sankcijas „Belaruskalij“, gali būti, kad į šias šalis bus uždrausta gabenti šias trąšas.
„Labai didelių nuostolių gal nepatirtume, nes dauguma trąšų per uostą gabenama į Kiniją, Indiją, o ne į ES valstybes“, – pabrėžė uosto vadovas.
Bijo netekti krovinių
Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento vadovas Tomas Keršis nerimauja labiau.
„Jei Briuselis visiškai uždraus įvežti į ES teritoriją baltarusiškas trąšas, milžiniškas pajamas prarasime ne tik mes, bet ir uostas. Sankcijos kirstų visiems“, – įspėjo T. Keršis.
Pasak jo, Lietuva žino, ką reiškia prarasti tranzitinius krovinius.
„Prieš keletą metų buvome praradę rusiškus krovinius. Gerai, kad sugebėjome iš latvių persivilioti baltarusiškas prekes. Jei prarasime ir jas, bus sunku“, – neslėpė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Laukia ES sprendimo
Kol kas Lietuvos įmonių atstovai neketina kreiptis į ES institucijas su savo argumentais, nes laukia galutinio Briuselio sprendimo.
„Visas Lietuvos verslas – prieš ekonomines sankcijas Baltarusijai. Deja, viskas krypsta priešinga linkme.
Juk kokiems nors portugalams ar graikams vis viena, į kokią padėtį mes pateksime, jei ES sumanys nubausti „Belaruskalij“, – užsiminė uosto vadovas, buvęs europarlamentaras E. Gentvilas.
ES žada sankcijas taikyti ir asmenims, kurie nukreipia Baltarusijos režimui lėšas, gautas, pavyzdžiui, iš „Belaruskalij“.
Manoma, kad naujos sankcijos Baltarusijai gali būti tvirtinamos jau ateinantį pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Didžiulis verslas
* „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pergabeno 13 mln. tonų krovinių.
* Baltarusiškų trąšų vežta 1,7 mln. tonų. Tai sudaro 13 procentų visų krovinių, arba net 44 proc. prekių, kurias geležinkelininkai gabeno per Klaipėdos uostą.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras