CargoWeek: brangus dyzelinas, atšaukti traukiniai ir uostų darbo sustojimo grėsmė
Lapkričio 11-osios naktį Ispanijos bendrovė "Renfe" planavo išleisti 38 krovininius traukinius. Iki septintos ryto 25 reisai buvo atšaukti. Jei galiniame terminale konteineriui paimti jau buvo užsakytas vilkikas, tolesnio pristatymo grafikas galėjo sutrikti. Lapkričio 17 d. Ispanijoje numatytas dar vienas geležinkelininkų streikas, o tą pačią dieną Prancūzijoje streikuoti ketina uostų darbuotojai.
Tuo pat metu Europai tiekiama nafta nuo spalio pradžios atpigo beveik trečdaliu, o dyzelinas degalinėse – tik maždaug dešimtadaliu. Vežėjams tenka skaičiuoti ir brangų kurą, ir krovinio vėlavimo riziką, nors pervežimo kaina su klientu jau sutarta.
Ispanija ir Prancūzija: kai krovinys neatvyksta pagal grafiką
Protestai Ispanijoje prasidėjo lapkričio 10 d., kai streikavo traukinių mašinistai. Profesinė sąjunga SEMAF reikalavo įgyvendinti susitarimus dėl saugos po sunkių geležinkelio avarijų. Kitą dieną visoje šalyje vyko streikas dėl kitų reikalavimų: UGT siekė didesnių atlyginimų ir prieinamesnio būsto. Abu protestai paveikė traukinių tvarkaraščius.
"Renfe" pranešė, kad lapkričio 11-osios naktį iki 7.00 val. buvo atšaukti 25 iš 38 suplanuotų krovininių traukinių. Dienos pabaigoje bendrovė nurodė, kad neįvykdyta 20% reisų, kurie turėjo būti užtikrinti pagal privalomą minimalų krovinių vežimo paslaugų lygį. Šis minimumas reiškia dalį reisų, kuriuos valdžios institucijos reikalauja vykdyti net streiko metu. Lapkričio 11 d. jis sudarė 26% tvarkaraščio, tačiau vien iš šio skaičiaus neįmanoma nustatyti, kiek traukinių iš viso buvo atšaukta per dieną.
Siuntėjui svarbu, kas nutiks konkrečiam konteineriui. Jei traukinys atvyks vėliau nei sutarta, tolesniam vežimui užsakytas vilkikas gali likti be krovinio. Tuomet teks iš naujo derinti pakrovimo ir iškrovimo laiką. Tarptautiniuose maršrutuose iš Ispanijos per Prancūziją tokie pasikeitimai paliečia kelis operatorius. Duomenų, kiek krovinių iš tikrųjų buvo perkelta iš geležinkelio į kelių transportą, kol kas nėra.
Vyriausybei padarius nuolaidų, SEMAF atidėjo atskirą streiką iš lapkričio 12 d. į 23 d. Tačiau lapkričio 17 d., "Renfe" duomenimis, numatytas naujas kelių organizacijų streikas. Valdžios institucijos ir vėl nustatė minimalų 26% krovininių reisų lygį. Tikrasis sutrikimų mastas paaiškės pasibaigus streikui.
Prancūzijoje uostų darbuotojų profesinė sąjunga CGT paskelbė 24 valandų streiką lapkričio 17 d. "Qualitair & Sea" patikslina, kad Marselio-Foso uoste jis planuojamas nuo pirmadienio 20.00 val. iki antradienio 20.00 val. Rengiant šį tekstą dar nebuvo patvirtinta, kaip streike dalyvaus kiti uostai.
Vilkikų vairuotojams padariniai gali prasidėti nuo vieno atšaukto konteinerio atsiėmimo. Jei vairuotojas atvyksta rezervuotu laiku, o laivas dar neiškrautas arba terminalas sustabdė krovinių tvarkymą, transporto priemonė stovi, o kitą užsakymą tenka perkelti. Terminalas gali skaičiuoti mokestį už saugojimą pasibaigus nemokamam laikotarpiui, laivybos linija – už pavėluotą konteinerio grąžinimą, o vežėjas – už vilkiko laukimą. Kas padengs šias sumas, priklauso nuo pristatyme dalyvaujančių įmonių sutarčių.
Le Havre uoste dėl tokių išlaidų jau kilo ginčų. Spalio pabaigoje "Qualitair & Sea" aprašė eiles, kuriose vieno konteinerio tekdavo laukti iki aštuonių valandų: po kibernetinės atakos prieš TN MSC terminalą su sutrikimais veikė išankstinės vilkikų registracijos sistema. Tai konkretaus operatoriaus pranešimas apie spalio mėnesio situaciją. Dabartines eiles ir terminalų dalyvavimą lapkričio 17-osios streike reikia patvirtinti atskirai.
Lenkijos ar Lietuvos vežėjui, dirbančiam su Prancūzijos uostu, galimybė važiuoti keliu dar negarantuoja, kad terminale pavyks atsiimti krovinį. Todėl informaciją apie Le Havre, Ruano ir Nanto-Sen Nazero uostų dalyvavimą streike svarbu tikrinti pagal pačių uostų bei operatorių pranešimus. Patvirtinimų, kad jų veikla bus visiškai sustabdyta, kol kas nėra.
Kodėl dyzelinas pinga lėčiau nei nafta
Iš pradžių lapkričio kuro kainų skaičiai atrodė džiuginantys. Lapkričio 13 d. IRU pranešė, kad fiziniam tiekimui į Europą skirtos naftos kaina sumažėjo nuo maždaug 136 JAV dolerių už barelį spalio 8 d. iki 93 dolerių lapkričio 11 d. Barelyje yra apie 159 litrus. Palyginimui IRU naudojo "North Sea Dated" – vieną iš faktinių naftos siuntų kainų orientyrų.
Dyzelinas pigo gerokai kukliau. IRU skaičiavimais, lapkričio 12 d. vidutinė jo kaina ES degalinėse, įvertinus skirtingų šalių suvartojimo apimtis, siekė 2,09 Eur už litrą. Per pirmąsias dvylika lapkričio dienų ji sumažėjo daugiau kaip 4%, tačiau vis dar buvo 28% didesnė nei vasario pabaigoje. Būtent galutinio kuro, kurį perka kelių vežėjas, kaina lemia jo išlaidas degalams.
Kodėl skirtumas toks didelis, paaiškėja pažvelgus, kaip kuras pasiekia degalinę. Naftą pirmiausia reikia perdirbti į dyzeliną, nuvežti į saugyklą ir išvežioti po degalines. Spalį gatavų naftos produktų eksportas iš Artimųjų Rytų tebebuvo 44% mažesnis nei vasarį, nors žaliavinės naftos tiekimas atsikūrė. Europoje žemas Reino vandens lygis riboja kuro gabenimą baržomis. Prie kainos dar prisideda mokesčiai: akcizas, t. y. specialus mokestis, taikomas ir degalams, bei PVM.
Lapkričio 13 d. Europos Komisija patvirtino, kad bendras naftos tiekimas ES išlieka stabilus, tačiau gatavų degalų rinka tebėra įtempta. Naftos kainų mažėjimas kol kas negarantuoja tokio pat dyzelino atpigimo.
Skirtingose Europos degalinėse kainų skirtumai dar ryškesni. Remiantis naujausiu Europos Komisijos savaitiniu biuleteniu, lapkričio 9 d. litras dyzelino su mokesčiais vidutiniškai kainavo 1,753 Eur Lenkijoje, 2,225 Eur Lietuvoje ir 2,253 Eur Vokietijoje. Šiuos duomenis patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūra. Už tūkstantį litrų Lenkijoje tektų sumokėti 1 753 Eur, Lietuvoje – 2 225 Eur. Skirtumas už tokį pat kuro kiekį siekia 472 Eur.
Per savaitę litras dyzelino Lenkijoje atpigo 5,9 euro cento, Vokietijoje – 2,9 cento, o Lietuvoje pabrango 0,2 cento. Didelės įmonės naudojasi kuro kortelėmis ir sutartinėmis nuolaidomis, todėl jų sąskaitos gali skirtis nuo vidutinių mažmeninių kainų. Galutiniam rezultatui įtakos turi ir mokesčių grąžinimas, ir papildomi kilometrai iki pigesnės degalinės. Apie kuro įtaką vežimo tarifams CargoNews išsamiau rašė lapkričio 13 d.
Lietuva ruošiasi skaičiuoti kilometrus
Nuo sausio keisis ir mokėjimas už Lietuvos kelius. "Via Lietuva" planuoja nuo 2027 m. sausio 1 d. vinjetes, suteikiančias teisę naudotis mokamais keliais pasirinktą laikotarpį, pakeisti elektronine "Via Toll" sistema. Mokestis priklausys nuo mokamais keliais nuvažiuotų kilometrų ir transporto priemonės charakteristikų. Reguliarius reisus vykdančioms įmonėms teks iš naujo skaičiuoti maršrutų kainą.
Lapkričio 11 d. atnaujintame sąraše nurodyti keturi transporto priemonėse montuojamų įrenginių tiekėjai – "Magveda", "Simbiotecha", "Bedma" ir "Lematics" – bei du Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EETS) operatoriai: "Toll4Europe" ir "Telepass". EETS leidžia mokėti kelių šalių rinkliavas per vieną paslaugos teikėją. Visi šeši kol kas turi statusą "Integrating": jų įrenginiai ir paslaugos dar jungiami prie sistemos, o galutinis suderinamumas nepatvirtintas.
Vežėjui iš Lenkijos svarbu, ar Lietuvoje veiks jau naudojamas įrenginys, ar reikės programėlės. "Via Lietuva" žada galimybę mokėti ir išmaniuoju telefonu. Visos 2026 m. įsigytos vinjetės nustos galioti sausio 1 d.; už nepanaudotą laikotarpį žadama grąžinti pinigus, tačiau tvarka dar nepaskelbta. Išsamius tarifus ir skaičiavimus CargoNews skelbė anksčiau, o sistemos techninis pasirengimas bus atskiro straipsnio tema.
Europos milijardai: kam ir kada atiteks pinigai
Europos Sąjungos infrastruktūros planai apima gerokai ilgesnį laikotarpį. Lapkričio 10 d. Europos Parlamento komitetai pasiūlė 2028–2034 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės "Connecting Europe Facility" (CEF) biudžetą padidinti iki 91,28 mlrd. Eur, palyginti su Europos Komisijos siūlomais 81,42 mlrd. Eur. CEF finansuoja ES šalis jungiančius objektus: geležinkelius, uostus, transporto mazgus ir energetikos tinklus.
IRU pranešimu, europarlamentarai siūlo apie 38 mlrd. Eur transportui, 33,5 mlrd. Eur energetikai ir 19,8 mlrd. Eur kariniam mobilumui. Pastarasis terminas reiškia galimybę greitai pervežti karinę techniką ir personalą per valstybių sienas. Tam reikia pakankamos keliamosios galios tiltų, tinkamų tunelių ir privažiavimų prie uostų. IRU atstovė ES Raluca Marian atskirai pabrėžė, kad tiltų remontas ir saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių plėtra kartu gali būti naudingi ir civiliniam transportui.
Lenkijai ir Baltijos šalims ypač svarbūs "Rail Baltica", tarptautinė geležinkelio linija, ir "Via Baltica", per regioną einantis kelių transporto koridorius. Šie maršrutai reikalingi tiek prekybai, tiek kariniams pervežimams. Tačiau papildomų lėšų jiems kol kas neskirta. Remiantis Europos Parlamento teisėkūros byla, lapkričio 10 d. įvyko balsavimas komitetuose ir pritarta derybų pradžiai. Dar laukia viso Parlamento, ES Tarybos sprendimai ir septynerių metų biudžeto derinimas.
ES infrastruktūros investicijoms prireiks metų. Artimiausias Europos transporto maršrutų išbandymas laukia lapkričio 17 d.: tik po naujų streikų bus aišku, kiek krovininių traukinių iš tiesų atšaukta ir kurie Prancūzijos terminalai sustabdė darbą. Tuomet bus galima įvertinti papildomas išlaidas ir vėlavimus. Vežėjams čia svarbios jau pasirašytų sutarčių sąlygos: kas sumokės už laukimą ir kaip bus suderinti nauji pristatymo terminai.
Komentarai
Parašyti komentarą
Jūsų komentaras