Darbo našumas Lietuvoje auga
Statistiniai duomenys rodo, kad lietuvių darbo našumas siekia maždaug 62 proc. to, kiek vidutiniškai sukuria kitų ES šalių dirbantieji.
Ekspertų teigimu, tai netiesa – rodiklis neatspindi realybės. Darbo paieškos specialistai pabrėžia, kad žmonės darbe net neturi laiko žvalgytis, ką veikia kolegos, praneša LTV „Šiandien“.
Beveik pusė iš apklaustų, daugiausiai biuruose dirbančių, Lietuvos gyventojų sako nesigilinantys, ką veikia jų kolegos. Ir tik du iš 10 pastebi, kada bendradarbiai tinginiauja arba tvarko savus reikalus.
„Šiuo metu kiekvienas darbuotojas nori dirbti gerai, išsaugoti savo darbo vietą, kai yra toks nedarbo lygis šalyje ir tiek daug darbo ieškančiųjų. Procentai pasiskirsto taip, kad maždaug 20 proc. yra darbuotojai, kurie galbūt šiek tiek simuliuoja darbo metu, tinginiauja, užsiima savais reikalais, o vis dėlto 80 proc. rimtai žiūri į savo darbą“, – sako bendrovės „Diginet LT“ direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė.
Statistikos departamentas pernykščių darbo našumo skaičiavimų dar neturi, bet sako, kad tendencija yra aiški – darbo našumas auga. Pagal užpernykščius duomenis, vienas darbuotojas bendrosios pridėtinės vertės per valandą sukūrė beveik 7 proc. daugiau nei 2009-aisiais.
„Našiausiai dirbama yra žemės ūkyje. Jeigu lyginsime su 2005 m., tai būtent šiame sektoriuje našumas išaugo labiausiai. Nors pastaraisiais metais jis ir nekilo, tačiau, na, matomai čia yra Europos finansavimo įtaka“, – teigia Statistikos departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Nomeda Bratčikovienė.
Lietuvos gyventojų darbo našumas – trečdaliu mažesnis negu ES vidurkis. Lietuviai dirba našiau negu latviai, bet ne taip našiai kaip estai.
Ekspertai sako, kad šitoks vertinimas leidžia palyginti save su kitomis šalimis, bet iš tikrųjų toli gražu nerodo tikrojo žmonių darbštumo.
„Pagrindinė problema Lietuvoje, kodėl mes dirbame mažiau našiai negu Vakarų valstybės, yra susijusi su investicijų kiekiu. Tiesiog Lietuvoje yra mažiau investuota, o su mažiau investicijų darbuotojai dirba mažiau našiai.
Paprastas pavyzdys – palyginkime darbuotoją, kasantį žemę su kastuvu, ir darbuotoją, kasantį žemę su ekskavatoriumi. Abu labai stengiasi, tačiau tas, kas turi ekskavatorių, tas, kas turi daugiau investicijų, tų darbų padaro daugiau“, – sako Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Krizei tęsiantis, eksperto teigimu, investicijos leistų ne tik pakelti darbo našumą, bet kartu – ir žmonių atlyginimus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras