CARGONEWS

Daug pigesnė padangų gamybos technologija – jau greitai?

10644

Nuolat brangstant naftai ir kitoms padangų gamyboje naudojamoms žaliavoms, brangsta ir pačios padangos. Tad nenuostabu, kad padangų gamintojai ir tiekėjai suinteresuoti, kad jų produkcija būtų kuo mažiau priklausoma nuo brangių išteklių. Taip būtų galima išvengti neprognozuojamų kainų svyravimų. 

 
Šiuo metu mokslininkai beveik jau baigė savo tyrimus, kurių metu siekė augalus paversti sintetine guma, kuri būtų naudojama padangų gamyboje. Įprastai padangoms gaminti yra naudojamas izoprenas, o jis išgaunama iš naftos produktų.
 
Ši guma sudaro apie 27 proc. naujos padangos. Natūralaus kaučiuko ištekliai ir gavyba negali patenkinti padangų gamybos paklausos, didžioji dalis izopreno yra gaunama rafinuojant naftą. Jos ištekliai pasaulyje su kiekviena diena mažėja, jau nekalbant apie tai, kad rafinavimo procesas vykstas vis produktyviau ir po šio proceso lieka vis mažiau sintetinio izopreno.
 
Biotechnologijų kompanija „Genencor“, bendradarbiaudama su padangų gamintoju „Good Year“, surado būdą išgauti bioizopreną. Ši naujai išgauta medžiaga jau yra naudojama padangų gamyboje, norint pademonstruoti tokios technologijos koncepciją. 
 
Procesas, kurio metu atsiranda bioizoprenas
 
Specialios bakterijos minta augalų produktais ir gamina izopreno dujas, kurios yra surenkamos, kondensuojamos ir išgryninamos. 
 
Siekiant geriausių rezultatų, buvo išbandomos įvairios bakterijos ir jų kombinacijos ir šiuo metu yra pasiekta, kad per 40 valandų bakterijos iš vieno litro augalinės kilmės žaliavų pagamina 60 g izopreno.
 
Kai kurie mokslininkai teigia, kad bioizoprenas netgi turėtų būti patvaresnis už paprastą izopreną, išgaunamą iš naftos. Tiesa, jie taip pat pripažįsta, kad abi šios medžiagos nėra ekologiškos, nes nei viena iš jų vėliau negali būti biologiškai skaidoma.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0