Daugiausiai bedarbių mokėsi vairavimo amato

Nuo šių metų pradžios iki spalio 1 d. kvalifikacijų įgijimo ir kompetencijų ugdymo programose dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų.

Pagal naująjį profesinio mokymo į modelį mokėsi 1277 bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų – 1147. Tarp jų daugiausia vyrų – beveik 1,7 tūkst., 767 jaunuoliai iki 29 metų amžiaus, 248 ilgalaikiai bedarbiai ir 21 neįgalusis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, norintieji įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją pasirinkto 134 skirtingas neformaliojo ir 55 formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigę įgys Valstybės pripažintas pažymėjimą. Daugiausiai – 409 žmonių – rinkosi C ir CE kat. transporto priemonių vairuotojų, 321– keleivių ir krovinių vežimo profesinės kvalifikacijos pažymėjimams ir 164 – racionalaus ir saugaus keleivių vežimo pažymėjimams įgyti, 91 – CE kat. vairuotojų.

Pagal naująjį profesinio mokymo modelį jau baigė profesinio mokymo programas ir įgijo kvalifikacijas bei kompetencijas 1489 bedarbiai arba įspėti apie atleidimą darbuotojai , iš jų – 1224 arba 82 proc. įsidarbino. Vilniaus teritorinė darbo biržos siuntimu 9 bedarbiai, baigę mokymus ir įgiję darbo rinkoje paklausias C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų kvalifikacijas, įdarbinti įmonėje UAB „Autoverslo transportas“ .

Šiuo metu 109 profesinio mokymo teikėjai (iš jų 20 mokymą vykdančių darbdavių) siūlo apie 1500 neformaliojo profesinio mokymo programų (vidutinė trukmė – 1,5 mėn., vidutinė kaina – 1670 Lt.), 74 profesinio mokymo teikėjai – 286 formaliojo profesinio mokymo programas (vidutinė trukmė – 4 mėn., vidutinė kaina -2813 Lt.).

Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Kojelienė, komentuodama pirmuosius rezultatus, sakė, jog bedarbių profesinis mokymas atsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos darbo biržos bendradarbiavimo su darbdaviais, kurie geriausiai žino, ko jiems reikia dabar ir ko reikės ateityje. Todėl nuolatiniai kontaktai –organizuojant darbo muges ar kitus renginius, taip pat individualūs pokalbiai – gali padėti numatyti, kokių kvalifikacijų darbuotojų jie pageidautų įgyti arba pasirengti patys pasinaudojant tikslinėmis profesinio mokymo galimybėmis.