Degalinių ir bankų kare laimi vairuotojai

Degalinės ir bankai nesutarimus dėl įkainių atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis sprendžia rinkodaros priemonėmis ir naujais projektais. Bankai siūlo nuolaidas atsiskaitant kortele, degalinės – mokant grynais. Kur du pešasi, trečias laimi. Kol kas naudą skaičiuoja vartotojai. Tačiau jei ir vežėjai pajus, kad degalai pabrangsta mokant kortelėmis, grynieji ims populiarėti.

Pernai lapkričio pabaigoje Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ir Lietuviškų degalinių sąjunga prisijungė prie bankams pasipriešinusių elektroninių parduotuvių, kurios pasiūlė nuolaidas pirkėjams, jei šie pasirinks atsiskaityti mažesnius įkainius taikančius bankus. Lapkritį vienas degalinių tinklų „Lukoil“ ėmėsi degalinių „Cash & Drive“ (liet. „Mokėk grynaisiais ir važiuok“) plėtros, kurios vairuotojams siūlo iki 17 centų už litrą degalų nuolaidą mokant grynais, o didieji bankai tęsė kampanijas siūlančias nuolaidas kurui atsiskaitant kortelėmis.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ spalį – lapkritį siūlė 12 ct nuolaidą kuro litrui atsiskaitant šio banko mokėjimo kortele „Neste Oil“, o lapkritį – gruodį ėmėsi akcijos, kai 10 ct nuolaida kurui buvo siūloma „Baltic Petroleum” degalinėse, nuolaidos buvo taikomos ir kitoms degalinių prekėms. SEB bankas lapkritį – gruodį 12 ct nuolaidą kuro litrui siūlė „Statoil“ degalinėse.

Prieš Naujuosius metus skelbta, jog degalų pardavėjai laikosi nuomonės, jog bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis neteisingi ir planuoja tartis, kaip priversti bankus mažinti įkainius, o žmonės skatinti atsiskaityti grynais. Lietuvos bankas mato prielaidų kai kuriems įkainiams mažėti ir kontrolinį prekybininkų ir bankų susitikimą buvo numatęs sausio pabaigoje. Tačiau sausio pradžioje elektroninės parduotuvės vėl kreipėsi į Lietuvos banką dėl paslaugų įkainių.

Vežėjai vengia grynų pinigų ilgose kelionėse

Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos “Linava” atstovas Gytis Vincevičius pastebi, jog nuolaidų kurui įvairovė atsiskaitant grynaisiais ir kortele rodo, jog degalinėms ir prekybininkams nesiseka susitarti.

„Matyt, baigėsi derybos (tarp degalinių ir bankų – DELFI) ir prasidėjo nematomas argumentų karas dėl vartotojų simpatijų atsiskaitymo būdams. Manau, kad degalinių tinklai sutiktų priimti atsiskaitymo korteles, nes anksčiau jos turėjo ir išlaikė atsiskaitymo kortelėmis terminalus, kol bankų sąlygos buvo daugiau ar mažiau finansiškai protingos. Dabar sąlygos blogėjo jau kurį laiką, o prekybininkai klientui nuolat primindavo: gal galite mokėti grynaisiais, jei jų turite, ir tai nėra normali situacija“, – svarsto G. Vincevičius.

Vežėjų atstovas mano, kad bankai turėtų peržiūrėti savo kainodarą, nes jei vartotojai suvoks, kad pigiau yra mokėti grynaisiais, o ne kortele, atsiskaitymų grynaisiais padaugės.

“Žinoma, suprantu, kad vartotojai kartais turi po 3-4 banko korteles ir įprotis mokėti kortele yra tapęs kasdieniu, bet nevertėtų taip tikėti susiformavusio įpročio galia, – sako jis. – Varžymasis nuolaidomis, manau, ir yra bandymas vartotojui įrodyti, ar jis nepermoka.”

G. Vincevičius dėsto, kad vartotojams nuolaidos yra naudingos, nes jie gali degalų įsigyti pigiau, tačiau stambiems pirkėjams vežėjams ir mokėjimus grynaisiais priimančioms įmonėms atsiranda papildomų išlaidų: pinigus surinkti, saugoti, vežti į banką, tačiau įmonės renkasi iš dviejų blogybių mažesnę.

Kol kas „Swedbank“ nėra įvertinęs pernai organizuotų nuolaidų akcijų kurui rezultatų ir tai planuoja padaryti šių metų pirmąjį ketvirtį. „Lukoil“ degalinių tinklas pirmąjį ketvirtį taip pat spręs, ar vykdyti atsiskaitymų grynaisiais degalinių plėtrą – šiuo metu jos veikia Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Jei vairuotojų su grynaisiais daugės, plės tokių degalinių tinklą

Visgi „Lukoil“ grynuosius priimančių degalinių įkūrimo nesieja su derybomis dėl bankų taikomų įkainių.

„Mes tikrai jokių kovų prieš bankus nedeklaruojame ir neskelbiame, – sako „Lukoil“ rinkodaros vadovė Ingrida Ivanovskienė. – Yra „Cash & Drive“ tipo degalinės, turime tokias keturias, ir jose atsiskaitant grynais klientas moka 17 centų pigiau už kiekvieną degalų litrą būtent tokio tipo degalinėse dėl to, kad yra sutaupomi nuolaidų, banko mokėjimo kortelių transakcijų ir visi aptarnavimo mokesčiai.“

Pasak jos, jei paaiškės, kad vairuotojai vis dažniau renkasi tokio tipo degalines, jų daugės: pirmoji šio tipo degalinė darbą pradėjo pernai rugpjūtį, likusios – lapkritį. Šiose degalinėse yra priimami mokėjimai grynaisiais ir įmonių mokėjimo kortelėmis, tačiau ne bankų mokėjimo kortelėmis.

Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius primena, jog degalinių tinklai į Konkurencijos tarybą dėl bankų įkainių kreipėsi prieš daugiau nei dvejus metus, o elektroninėms parduotuvėms pradėjus šią temą gvildenti iš naujo, buvo prisimintas ir degalinių kreipimasis.

„Įkainiai yra kiekvienos įmonės derybų reikalas, kuo ta įmonė yra didesnė, tuo, savaime aišku, kortelių aptarnavimo mokesčiai yra lankstesni, mažesni, o tarkime smulkiesiems verslininkams, Lietuviškų degalinių sąjungai, kur įmonės turi po kelias degalines, aptarnavimo mokesčiai yra tikrai dideli“, – svarsto L. Vosylius.

Tačiau jis sako, kad galima suprasti tiek bankų, tiek įmonių vykdomas rinkodaros akcijas – abi pusės stengiasi savo tiesą įrodyti vartotojams.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, jog asociacija nerenka apibendrintos informacijos apie bankų rinkodaros akcijas, nes tai yra bankų susitarimai su partneriais, tačiau konstatuoja, jog bankai nuolat skatina atsiskaitymą kortelėmis, tai patvirtina ir “Swedbank” Aptarnavimo tinklo departamento strateginių projektų vadovė Aurelija Lapėnaitė, tvirtinanti, jog bankas atsiskaitymą kortelėmis skatina nuo 2002 m.

Smulkiosios lietuviškos degalinės nesusitaria

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sako, jog kol kas smulkieji „daro namų darbus“ derėdamiesi su bankais, tačiau dėl rezultatų jis nėra optimistiškai nusiteikęs.

„Laikomasi tokio principo, kad kiekvienas klientas turi atskirai tartis su bankininkais dėl įkainių, o kiek bankininkai bus nuolaidūs – sunku pasakyti. Pagal pirminius duomenis, manau, kad šis procesas vyksta pakankamai sunkiai, – teigia V. Šukys. – Nors, mūsų skaičiavimais, mums atsiskaitymo kortelėmis mokesčio vidurkis yra 1,3-1,4 proc., kai kurių bankų duomenimis, įkainių degalinėms vidurkis yra 1,1 proc., tad vertinant pagal dabartinę dyzelio kainą, kuri yra 4,55 lito, mokesčiai už litrą sudaro 5-6 centus.“

Pasak jo, lietuviškos degalinės nėra siūliusios nuolaidų atsiskaitant bankų kortelėmis – esą tai būtų sudėtinga, jei reikėtų ir mažinti kuro kainą, ir mokėti kortelių aptarnavimo mokesčius.