Prieš porą metų įvairūs analitikai sakydavo, kad vairuotojai nebepirks benzino, kai jo kaina pasieks 4,5 lito už litrą, tačiau dabar šią ribą nukėlė iki 5 litų. Kol kas kuro kaina – tarsi šilta antklodė, kurią vienas nuo kito traukia valstybė, naftos perdirbėjai ir kuro pardavėjai. Paprastam vartotojui džiugių naujienų nėra ir nebus.
Šiuo metu juodojoje rinkoje gausu rusiško ir baltarusiško dyzelino, kurio kaina – apie 3,50 lito. Tiek pat kainuoja ir dažytas ūkinėms reikmėms skirtas dyzelinas, parduodamas nelegaliai. Benzino kaina juodojoje rinkoje – apie 3,70 lito.
Pabrangus kurui visoje šalyje veikia nelegalių degalinių, kuriose litras suskystintų dujų kainuoja apie 1,70 lito. Tokiai degalinei ypatingos įrangos nereikia. Iš paprastų dujų balionų kompresoriumi dujos perpumpuojamos į automobilius.
Šalčiai išduoda kontrabandos mastus
Bendrovės „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas Audrius Stasiulaitis primena, kad Lietuva yra eilinė šalis, kurioje kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų.
„Mes perkame naftą ir parduodame jos produktus rinkos kainomis. Prognozių neteikiame, tačiau dabar kurą pabrangino keli veiksniai: įtampa tarp Vakarų šalių ir Irano, Sirijoje vykstantis konfliktas. Taip pat svarbus dolerio ir euro santykis“, – aiškino A. Stasiulaitis.
Įmonės atstovas sako, kad per didžiuosius šalčius rekordiškai padidėjo prekyba arktiniu dyzelinu. Bendrovė vienintelė šiame regione tokį gamina, todėl statistika verčia susimąstyti. Dar nėra tikslių skaičių, tačiau didžiulė paklausa liudija, jog apie 20 procentų vartotojų dyzeliną „pila“ ne iš degalinių.
Lietuvoje šiuo metu kuro pardavėjai gali prekiauti ir iš kitų gamintojų atsivežtu kuru. A. Stasiulaičio nuomone, konkurencijai rinkoje sąlygos sudarytos.
Konkurencijos nėra
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, tikina, kad absoliuti dauguma kuro pardavėjų produktus perka iš vienintelio Lietuvoje gamintojo – „ORLEN Lietuva“.
Valstybė tarsi leidžia konkuruoti, tačiau sąlygų tam nesudaro. Jeigu kuro pardavėjas nori įsivežti produktų iš kitos šalies, jis turi turėti kuro saugyklas.
L. Vosyliaus manymu, Lietuva turėtų leisti saugoti kurą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tokia praktika nesvetima daugeliui ES šalių.
„Konkurencija egzistuoja tik tarp degalinių. Žaidžiama 10–15 centų“, – konstatuoja asociacijos prezidentas.
L. Vosylius prisiminė analitikus, kurie dar visai neseniai kalbėjo, jog žmonės nebesės už vairo, jei kuro kaina peršoks 4,5 lito. Pasiekė ir persvėrė, tačiau vartojimas nesustojo. Dabar ši riba pasislinko iki 5 litų.
„Benzino parduodama mažiau, tačiau automobilių – nesumažėjo. Kokia išvada? Žmonės griebėsi alternatyvų: važiuoja dujomis arba kontrabandiniu kuru“, – konstatavo L. Vosylius.
Kuro kainų analitikai vartotojui nežada pigesnio kuro. Tik ginčijamasi – perkops kaina 5 litų ribą ar ne.
Valstybės pozicija nelanksti
L. Vosylius apytiksliai apskaičiavo, kad Lietuvoje apie 50 procentų benzino kainos sudaro mokesčiai valstybei – akcizas ir PVM. Apie 45 procentus sudaro didmeninė kuro gamyklos kaina. Degalinių marža sudaro likusius 5 procentus, kurie ir žaidžia konkurencinėje kovoje.
Dyzelino apytikslis santykis atitinkamai: 42 procentai valstybei, 53 – gamintojui ir 5 – degalinėms.
Asociacijos prezidentas sako, jog pavyko Vyriausybę įtikinti, kad dyzelinas yra svarbus verslui, todėl akcizas jam buvo sumažintas. Dėl mažesnio akcizo benzinui Vyriausybė neina į kalbas.
„Trečius metus iš eilės taikomas 21 procentu didesnis akcizas, nei ES yra nustačiusi. Rezultatas – mūsų benzinas nekonkurencingas net Latvijos ar Lenkijos rinkoje. Vietoje 1,24 lito mes sumokame 1,5 lito akcizo“, – teigė L. Vosylius.
Jo nuomone, automobilinėms dujoms padidintas akcizas sukūrė ir šio kuro juodąją rinką. „Važiuojantis dujomis yra pats jautriausias vartotojas. Gudročiai perka buitines dujas be akcizo ir jas parduoda vairuotojams. Tuo piktnaudžiauja nemažai degalinių“.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kaip suprasti kainu skirtuma, Utenoje dizelinas kainuoja 4,46, o Kaune 4,71 cia statoile, vakar pats buvau Utenoje
Jūsų komentaras