Kopenhagos jūrų ir prekybos teismas Danijoje dar nepateikė išvadų dėl lėšų iš Ribojimo fondo paskirstymo per kelto „Lisco Gloria“ gaisrą nukentėjusiems vežėjams.
Ribojimo fondas buvo sudarytas vadovaujantis 1996 m. protokolu prie 1976 m. konvencijos Dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo. Minėtas protokolas numato laivo savininko teisę apriboti atsakomybę pagal jūrinius reikalavimus kiekvienu atskiru atveju. Jį priėmė visos šalys, iš kurių yra didžioji dalis pareiškėjų – Vokietija, Lietuva, Latvija, Suomija, Danija. Šio fondo pinigai bus skirti padengti žaloms dėl kelte patirtų nedraudiminių nuostolių.
Ribojimo fondas buvo sudarytas apytiksliai 73,3 mln. Danijos kronų (apie 33,7 mln. Lt) sumai ir bus paskirstytas proporcingai pareiškėjams, jei Kopenhagos jūrų ir prekybos teismas pripažins DFDS atsakingą ir patenkins pateiktus nuostolių atlyginimo reikalavimus.
AB „DFDS Lisco“ rinkodaros vadovas Vaidotas Klumbys sako, kad kol kas bendrovė negavusi jokių žinių: „Teismas, matyt, laukia, kol bus pateiktos avarijos priežasčių išvados. Kada tai bus – neaišku“.
Nukentėję vežėjai taip pat kol kas neturi jokių žinių. „Draudimas padengė žalas dėl žalos vilkikams, liko nepadengti nuostoliai dėl neapdraustos vertės ir krovinių savininkų nuostoliai. Mums pasisekė, kad mūsų keltu gabenti kroviniai nebuvo brangūs. Patyrėme apie 26 tūkst. EUR nuostolių. Kol kas laukiame, koks bus Danijos teismo sprendimas“, – sako UAB „Medva Cargo Services“ vadovas Vaidotas Pranys.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras