Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms

Įvedus sankcijas Rusijos Federacijai, Lietuvos įmonėms, turinčioms paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartis su Rusijos įmonėmis, kyla klausimas, kaip bus atsiskaityta ir ar bus atsiskaityta už paslaugas, kaip toliau vykdyti sudarytas sutartis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai.

Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;
4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Susiklosčius situacijai, kai Rusijos Federacijoje registruoti subjektai nebegalės atlikti bankinių mokėjimų bei pervesti užsienio valiutos, laikytina, kad egzistuoja aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia Lietuvos įmonių sudarytų sutarčių vykdymo sąlygas. Atsirado didelė rizika, kad įvykdžius sutartį, nebus gautas sutartyje sutartas apmokėjimas.

Įstatymas tokioje situacijoje siūlo išeitį – kreiptis į sutarties partnerį ir tartis dėl sutarties pakeitimo. Šiuo atveju – apmokėjimo terminų pakeitimo (jei buvo atidėti mokėjimai) ar mokėjimo garantijų suteikimo.
Jei esant tokioms aplinkybėms kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas. Be to, teismas turi teisę nutraukti sutartį pagal teismo sprendime, o ne sutartyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl jos vykdymo suvaržymo pasikeitus aplinkybėms, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.

Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas.

Tuo atveju, kai kita šalis nesutinka derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, koks turi būti protingas terminas šalims susitarti, šis terminas priklauso nuo sutarties pobūdžio, sutarties šalies galimybių vykdyti sutartį nepakeistomis sąlygomis ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

Sudarant naujas sutartis (užsakymus) būtina labai aiškiai išspręsti apmokėjimo klausimus, reikalui esant, paprašyti garantijų.