Derybose dėl akcizo trauks Ignalinos kortą?

Jeigu Lietuva nuspręstų nedidinti dyzelino akcizo iki reikalaujamo dydžio, tai būtų pirmas toks atvejis ES. Briuselis įspėja – mūsų šalis būtų nubausta. Tačiau Vyriausybė gali apkaltinti ES, kad ji skyrė per mažai pinigų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.

Rinkimai jau baigėsi, tačiau net ir juos laimėję politikai vis dar žarsto rinkėjų ausis maloninančius pažadus. Lietuva ketina derėtis dėl dyzelino akcizo. Taip pareiškė kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius.

Derėsis, jei bus įmanoma

ES nare tapusi Lietuva įsipareigojo 2013 metais pasiekti reikalaujamą minimalų dyzelino akcizo lygį. Iki šiol galiojo pereinamasis laikotarpis. Akcizas turėtų didėti nuo dabartinių 1043 litų už 1000 litrų iki 1140 litų. Skaičiuojant pagal dabartines kainas, litras dyzelino turėtų pabrangti 12 centų.

Kandidatas į premjerus A. Butkevičius prieš rinkimus kalbėjo, kad Lietuva gali derėtis dėl mažesnių dyzelino akcizų. Tą patį jis pakartojo ir vakar, jau paaiškėjus rinkimų rezultatams. „Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinimas. Kalbėsimės, aišku, neignoruosime ES reikalavimų, bet stengsimės, kad akcizas ir toliau nebūtų didinamas. Gal vyks derybos, jeigu tai bus įmanoma”, – vakar pareiškė A. Butkevičius.

Tiesa, socialdemokratų lyderis neįvardijo, kaip tokios derybos vyktų ir ką Lietuva siūlytų. ES istorijoje iki šiol nėra pasitaikę atvejų, kad šalis savavališkai taikytų mažesnius, nei reikalaujama, akcizus.

Primins Briuselio pažadą

Briuselis ne kartą pareiškė: jokių derybų negali būti, nes Baltijos šalims ir Lenkijai buvo pritaikytas ir taip ilgas pereinamasis laikotarpis. „Įsipareigojimų nevykdymo atveju Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą”, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas. Pasak jo, Lietuva teisiškai yra įsipareigojusi pagal Stojimo sutartį, kurią ratifikavo visos ES narės, todėl privalo jos laikytis. Ar gali būti, kad Lietuva ieško būdų nesilaikyti to, ką pasižadėjo prieš dešimtmetį?

„ES toje pačioje sutartyje pažadėjo tinkamą finansavimą uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tačiau to nesilaiko. Kodėl tai negali būti mūsų korta derybose?“ – „Lietuvos rytui“ sakė pavardės nenorėjęs skelbti politikas, priklausantis vienai rinkimus laimėjusių partijų.

Buvusieji siūlo ramintis

Vyriausybė elektrinei uždaryti Briuselio prašo skirti 770 mln. eurų, tačiau Europos Komisija kalba tik apie 210 milijonų iki 2017 metų. Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas anksčiau irgi piktinosi, kad ES nenori laikytis įsipareigojimų. Bet ar dėl to Lietuva irgi gali nesilaikyti kai kurių stojimo sutarties punktų? „Prisiimtus įsipareigojimus reikia vykdyti ir reikalauti, kad ir kita pusė vykdytų savuosius“, – vakar aiškino buvęs viceministras, tapęs nepriklausomu energetikos ekspertu. Jo įsitikinimu, nereikėtų siekti akcizų degalams ir IAE uždarymo klausimų.

Buvęs Ignalinos atominės elektrinės vadovas Osvaldas Čiukšys irgi mano, kad galbūt reikia ieškoti kitų argumentų dėl akcizų. „Elektrinės uždarymas – nepalyginti svarbesnis. Tinkamai nesutarus su ES dėl jo finansavimo, išlaidos guls ant Lietuvos žmonių pečių – jie jas padengs brangiau mokėdami už elektrą“, – teigė O. Čiukšys.