CARGONEWS

Didžiausią Vokietijos puspriekabių gamintojų domina KTU inžinieriai

shutterstock_217923142

Ketvirtadienį KTU centriniuose rūmuose parašus po bendradarbiavimo sutartimi padėjo Universiteto rektorius Petras Baršauskas ir bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Šios sutarties pasirašymas vainikavo didžiausios Vokietijos puspriekabių gamintojos „Schmitz Cargobull AG“ delegacijos vizitą. Panevėžyje dukterinę įmonę „Schmitz Cargobull Baltic“ įsteigę vokiečiai nuo šiol – Kauno technologijos universiteto (KTU) partneriai.

Nuo pat ryto svečiai lankėsi „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir verslo centre, kur jiems trumpai buvo pristatyta slėnio infrastruktūra. Vėliau jie užsuko į KTU Medžiagų mokslo, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutus.

KTU Elektros ir elektronikos fakultete bendrovės atstovai apžiūrėjo tyrimų laboratorijas ir domėjosi transporto priemonių kuro lygio monitoringo, krovinių sekimo, apsaugos sistemomis bei LED technologijos panaudojimu transporte. Svečiai taip pat buvo supažindinti su krovinio apsaugos sistemomis, jo monitoringo technologijomis bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetu.

Kaip sakė sutartį su „Schmitz Cargobull Baltic“ generaliniu direktoriumi R. Petrausku pasirašęs KTU rektorius P. Baršauskas, šios partnerystės pradžia – gerasis pavyzdys, kaip verslas Lietuvoje turėtų bendradarbiauti su aukštuoju mokslu.

„Praktinės žinios, kurias universitetų studentai gauna privačiose bendrovėse – jau įprastas procesas Vakarų Europoje. Tiesa, džiugu, kad šis procesas per pastaruosius kelerius metus prasidėjo ir Lietuvoje – net mažos bendrovės supranta, kad verta dirbti kartu su aukštuoju mokslu ir investuoti į jį“, – sakė P. Baršauskas.

Sutarties pasirašymą stebėjęs „Schmitz Cargobull AG“ Plėtros ir mokslinių tyrimų padaliniui atstovaujantis Rolandas Klementas neslėpė, kad vokiečius Kaune labiausiai domina KTU ruošiami inžinieriai.

„Ieškome inžinierių visame pasaulyje – jiems galime pasiūlyti ne tik praktikos, bet ir darbo vietas Vokietijoje, Ispanijoje ar net Kinijoje. Beveik prieš 20 metų, kai mums Vokietijoje trūko inžinierių, analogišką sutartį pasirašėme su Vengrijoje esančiu Budapešto technologijos universitetu. Tada pasirinkome strategiją padėti universitetui juos užsiauginti ir kartu įsteigėme mokslo ir tyrinėjimų centrą, kur dabar dirba ir mums padeda 250 šio universiteto inžinierių“, – sakė R. Klementas, kurio atstovaujama bendrovė bendradarbiauja ir su daugeliu Vokietijos universitetų.

Pasirašyta dvišale sutartimi abi pusės, atsižvelgdamos į mokslo bei naujų technologijų pristatymo visuomenei svarbą, susitarė dėl tolimesnio bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant mokslo integracijos, glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio.

Universitetas įsipareigojo bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių projektus, kartu kurti mokslinę produkciją, keistis bei sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją. Susitarta, kad KTU kvies bendrovės darbuotojus dalyvauti organizuojamose mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kituose mokslo renginiuose.

„Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojai taip pat galės suteikti savo praktinių žinių KTU studentams – jie bus kviečiami dėstyti paskaitose, dalyvauti studijų projektuose, siūlyti semestro projektų ir baigiamųjų projektų temas, skirti kvalifikuotus darbuotojus studentų semestro ir baigiamųjų projektų konsultantais.

Bendrovė KTU siūlys kartu spręsti technologines problemas, bendradarbiaus sukuriant sąlygas moksliniams tyrimams, padės Universiteto darbuotojams ir studentams susipažinti su joje įdiegtomis technologijomis, valdymo sistema. Studentams atsivers galimybės minėtoje bendrovėje ne tik atlikti praktiką, bet ir įsidarbinti. Universitetui inžinerijos praktikai taip pat padės tobulinti studijų programas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0