Didžiosios jūrinės linijos traukiasi iš Juodosios jūros uostų?

Paskutiniu metu netyla jūrinių pervežimų rinkos dalyvių spėlionės kuria linkme pakryps Juodosios jūros uostuose veikiančių jūrinių linijų veikla. Jūrinių krovinių pervežimo rinkos pastarieji metai nelepina – pokyčiai verčia jūrines linijas mažinti sąnaudas. Dauguma jūrinių linijų, vykdančių veiklą Juodosios jūros uostuose yra apsijungusios į Asia Black Sea Express arba G6 LOOP 9 nuo 2013 m. birželio vidurio sumažino eksploatuojamų laivų kiekius, perplanavo maršrutus.

Pasak naujienų portalo portnews.ru, 1 TEU pervežimo savikaina iki Juodosios jūros uostų yra didesnė nei iki Europos. Situaciją Juodosios jūros regiono uostuose taip pat sunkina ir nevienareikšmiška aplinkinių valstybių politinė situacija, muitinimo sunkumai. ABIPA apžvalgoje jau anksčiau įvardino sudėtingą muitinimo tvarką ir procedūras Rusijos federacijos uostuose, todėl praktiškai visi kroviniai, vežami per Rusijos federacijai priklausančius uostus išvežami muitinti į žemyninius muitinės postus. Tokiu būdu mažėja ilgo ir detalaus krovinio tikrinimo galimybė.

„Mūsų pagrindine jūrinių konteinerių gabenimo kryptimi įvardinčiau Baltijos jūros uostus, dalį krovinių gabename ir per Juodąją jūrą. Gabenimo savikaina per Juodosios jūros uostus yra didesnė nei per, pavyzdžiui, Klaipėdos uostą, realios laiko sąnaudos vienodos, be to Baltijos jūros uostai turi papildomų privalumų, kuriuos įvertina mūsų klientai“ – sakė Pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.

Baltijos jūrų uostose išvystyta infrastruktūra, veikiantys šaudykliniai traukiniai iki Maskvos, Minsko, krovinių saugojimo terminalai, sąlygoja greitą krovinių pervežimą. Esminis šių jūrų uostų pliusas klientui, kurį klientams siūlo ir ABIPA – krovinių terminalas Vilniaus rajone, leidžiantis klientams krovinius į Rusiją ir kitas NVS šalis gabenti greitai, dalimis ir neįšaldyti savo apyvartinių lėšų muitinės mokesčių pavidale.