Duobes lopys ir verslininkų lėšomis?

Vyriausybė ketina spartinti privataus kapitalo investicijas į viešąją infrastruktūrą. Verslas sako, kad nuo savo pinigų ir laiko skyrimo svarbiam valstybės objektui, nežinant, kada tiksliai tai atsipirks, dažnai atgraso skaidrumo stoka.

Pildosi sena kelininkų svajonė – trūkstamas biudžeto lėšų skyles keliams tiesti ar remontuoti užkamšyti privataus kapitalo investicijomis, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Vyriausybė sutarė, kad šiemet pasirašytą pirmąją viešos ir privačios partnerystės sutartį – Palangos aplinkkeliui tiesti – iki metų pabaigos turėtų papildyti dar kelios. Pasak susisiekimo ministro, realiausia tarp jų – senokai finansavimo laukianti Vilniaus – Utenos kelio rekonstrukcija.

„Yra ir keletas mažiau išplėtotų projektų, kadangi juos rengiant yra ilgos procedūros, yra studijos, skaičiavimai, komisijos nutarimai, Finansų ministerijos išvados ir t.t. Tai užima nemažą laiko, bet mes galvojame, kad čia yra viena iš finansavimo formų, kuri yra vakaruose išbandyta, manome, kad ir Lietuvoje ji turi veikti“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvoje viešos ir privačios partnerystės principu dažniau dirba savivaldybės, šiuo metu taip vykdančios daugiau kaip tris dešimtis projektų. Centrinė valdžia, dar prieš kelerius metus deklaravusi norą imtis projektų kartu su privačiu kapitalu, jų įgyvendinti neskuba. Savo kapitalo į svarbius valstybei projektus nelabai skuba investuoti ir verslininkai.

„Toks projektas gali būt sėkmingas tik esant 2 sąlygoms: valstybėje yra užtikrintas skaidrumas ir pasitikėjimas. Tai yra du kriterijai, kurių šiandien mažiausiai mes turime ir todėl tie projektai yra labai kvestionuojami“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Nors privataus kapitalo finansuojami projektai, pasak R. Dargio, vykdomi racionaliau – pinigus investavęs verslininkas juos labiau skaičiuoja, dirba greičiau, pasiskolinti nemažą sumą stambiems valstybės projektams, kurie atsipirks gal tik po dešimties ar dvidešimties metų, irgi nėra lengva. Būtent tai, anot ministro, maždaug iki 15 procentų pabrangina partnerystę.

„Visada yra tam tikra pelno marža, ilgalaikės priežiūros periodas jis irgi turi būt naudingas. Bet svarbiausia, kad tie PPP projektai turi būti labai greitai įgyvendinami“, – teigia susisiekimo ministras.

Anot ministro, naudą abiems pusėms teikia ne ilgiau kaip per trejus metus įgyvendinti bendri projektai. Finansų ministerija siūlo Vyriausybei tokį įgyvendinimo principą šiemet patvirtinti naujam tardymo izoliatoriui Vilniuje statyti, o ateityje privatų kapitalą pritraukti ir dar keliems valstybės objektams.