CARGONEWS

EES nuo spalio vidurio: kas tai, kaip veiks ir kam reikia ruoštis

Nuo 2025 m. spalio 12 d. Europa paleidžia Entry/Exit System (EES) – didžiausią per pastaruosius dešimtmečius išorinės Šengeno sienos kontrolės reformą. Tai ne tik skaitmeninis antspaudų pasuose pakeitimas. Naujas mechanizmas keičia užsieniečių buvimo laikotarpio apskaitą, įveda biometrinius duomenis ir automatiškai skaičiuoja taisyklę „90/180“. Milijonams keliautojų – nuo turistų iki vilkikų vairuotojų – tai reiškia naujas procedūras. O logistikai ir verslui – būtinybę peržiūrėti tarptautinių pervežimų planavimo procesus.

Kas yra EES

EES (Entry/Exit System) – centralizuota Europos Sąjungos sistema, kuri fiksuoja kiekvieną ne ES ir ne Šengeno zonos piliečių atvykimą ir išvykimą, taip pat atmetimo atvejus. Ji:

  • pakeičia pasų antspaudus skaitmeniniais įrašais;
  • automatiškai skaičiuoja leidžiamą buvimo laiką pagal taisyklę „90/180“;
  • registruoja biometrinius duomenis: keturis pirštų atspaudus ir veido nuotrauką (vaikams iki 12 metų – tik nuotrauką);
  • saugo duomenis trejus metus, o taisyklių pažeidimo atveju – penkerius;
  • suteikia prieigą ne tik pasieniečiams, bet ir policijai vykdant tyrimus.

Sistema bus įdiegta prie išorinių Šengeno zonos sienų, apimant 29 valstybes:

  • 25 ES valstybes nares (įskaitant Bulgariją ir Rumuniją);
  • 4 ne ES šalis, susijusias su Šengeno erdve (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).

Dvi ES šalys – Airija ir Kipras – sistemos netaikys.

Kam tai netaikoma

Sistema netaikoma ES ir Šengeno šalių piliečiams. Ji taip pat neapima asmenų, turinčių leidimą gyventi arba nacionalinę ilgalaikę vizą (D kategorija) vienoje iš ES valstybių. Jiems niekas nesikeičia: pakanka pateikti leidimą gyventi ar vizą kertant sieną.

Kaip veiks

Pirmasis trečiosios šalies piliečio atvykimas po sistemos paleidimo bus ilgesnis: reikės užregistruoti pasą ir pateikti biometrinius duomenis. Vėliau viskas bus paprasčiau – duomenys bus įkeliami automatiškai.

Kad pereinamasis laikotarpis būtų lengvesnis, Europos Komisija numatė šešių mėnesių etapą iki 2026 m. pavasario. Šiuo laikotarpiu galima tikėtis svyravimų: kai kur eilės bus ilgesnės, kai kur sistema pradės veikti greičiau. Keliautojams padėti sukurtas „Travel to Europe“ programėlė, kurioje galima iš anksto suvesti dalį duomenų (pasą, nuotrauką), tačiau pirštų atspaudus vis tiek reikės pateikti pasienyje.

Kodėl tai svarbu būtent transportui

Daugumai turistų EES – tai tik klausimas, kiek užtruks pasienio kontrolė. Tačiau logistikai ir krovinių pervežimams pasekmės yra daug gilesnės.

Sistema akimirksniu nustato buvimo terminų pažeidėjus. Anksčiau juos buvo galima nustatyti tik išvykstant. Dabar bet kuris policininkas šalies viduje galės patikrinti bazėje, ar vairuotojas teisėtai yra ES teritorijoje.

Vairuotojai

  • Pateks į EES: vairuotojai iš trečiųjų šalių be leidimo gyventi ar D vizos. Klasikinis pavyzdys – Ukrainos, Turkijos ar Serbijos vilkikų vairuotojai, atvykstantys į ES pagal „trumpąsias vizas“ arba bevizio režimo pagrindu. Tai taip pat liečia vairuotojus iš Moldovos ir Gruzijos.
  • Nepateks: vairuotojai su leidimu gyventi ar nacionaline viza. Jiems procedūra nesikeis.
  • Rizikos: sistema automatiškai skaičiuoja „90 dienų per 180 dienų laikotarpį“. Jei vairuotojas dažnai vyksta reisais pasinaudodamas beviziu režimu, yra didelė rizika „išnaudoti limitą“ ir gauti atsisakymą įvažiuoti. Jei anksčiau buvo galima orientuotis į antspaudus ir „žmogišką faktorių“, dabar suklysti neįmanoma: EES dienas skaičiuoja tiksliai.

Logistikos įmonės, ekspeditoriai ir transporto operatoriai

Pirmuosius mėnesius reikia tikėtis ilgesnio laukimo pasienio punktuose. Ypač tai aktualu prie rytinių ES sienų – Lenkija–Ukraina, Vengrija–Serbija, Bulgarija–Turkija. Įdiegimas vyks palaipsniui, bet „vaikiškų ligų“ išvengti nepavyks.

Įmonėms, kurios masiškai naudoja trečiųjų šalių vairuotojus su trumpalaikėmis vizomis ar beviziu režimu, verta peržiūrėti praktiką. Patikimesnis variantas – tvarkyti leidimus gyventi ar ilgalaikes vizas, kad nepriklausytų nuo 90/180 limito.

Transporto įmonėms teks įdiegti darbuotojų buvimo ES laiko apskaitą. Programinė įranga (TMS, HR sistemos) turės būti pritaikyta limitų sekimui, kitaip rizika sustabdyti pasienyje teks pačiam verslui.

Autobusų ir oro linijų bendrovėms atsiranda papildomas reikalavimas – integracija su Carrier Interface. Tai reiškia, kad vežėjai privalės iš anksto patikrinti keleivių statusą. Krovinių pervežimo įmonėms tokio reikalavimo nėra.

Pereinamajame laikotarpyje gali būti pristatymo terminų nesilaikymo dėl vėlavimų pasienyje. Logistams verta iš anksto informuoti klientus ir numatyti papildomą buferį laikui. 

EES – tai tik pirmasis etapas

2026 m. ES paleis ETIAS – elektroninę autorizaciją bevizio režimo šalims. Tiems patiems ukrainiečiams, britams, Vakarų Balkanų vairuotojams tai bus papildomas filtras: prieš kelionę reikės užpildyti internetinę paraišką ir gauti leidimą.

EES – tai ne techninė smulkmena, o fundamentali ES išorinių sienų veikimo reforma. Keliautojams ir vairuotojams tai reiškia sudėtingesnę procedūrą pasienyje. Valstybės tarnyboms ir transporto įmonėms – perėjimą prie automatizuotos kontrolės, kuri turėtų panaikinti rankinį darbą ir eliminuoti žmogišką faktorių (bent jau toks yra tikslas). Įmonės, kurios iš anksto paruoš dokumentus vairuotojams ir integruos buvimo limitų apskaitą į procesus, pereis šį laikotarpį be didesnių problemų. Likusiems 2025 m. spalis gali tapti grandinės pradžia: pasienio trikdžiai, atsisakymai įvažiuoti ir baudos.

Trumpi atsakymai į dažniausius klausimus sektoriuje

  • Ar EES reikalinga ES vairuotojams?
    Ne. ES/Šengeno piliečiams EES netaikoma.
  • Turiu Lenkijos/Lietuvos leidimą gyventi – ar mane registruos?
    Ne. Pateikus leidimą gyventi ar D vizą registracija EES nereikalinga.
  • Ar bus eilių?
    Įvedimas etapais, pirmomis savaitėmis/mėnesiais eilės galimos. Pavyzdžiui, Lenkija jau paskelbė visišką techninį pasirengimą EES įdiegimui.
  • Ar galima iš anksto „pateikti biometrinius duomenis“?
    Bus galima tik iš anksto įvesti dokumento/nuotraukos duomenis per programėlę. Pirštų atspaudai – tik pasienyje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0