Eilių pasienyje problemos aptartos su Muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos pareigūnais

Liepos 26 d., ketvirtadienį Medininkų pasienio punkte Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ delegacija, kuriai vadovavo prezidentas Algimantas Kondrusevičius susitiko su Lietuvos muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos pareigūnais ir aptarė pasienyje su Baltarusija nusidriekusių didelių vilkikų eilių susidarymo priežastis.

Pasak A. Kondrusevičiaus būtina kuo greičiau imtis organizacinių ir infrastruktūrinių pakeitimų didelėms eilėms Lietuvos-Baltarusijos pasienyje sumažinti, nes verslas dėl prastovų patiria milžiniškus nuostolius. „Viena prastovos diena vežėjui gali atsieiti apie 500-700 litų, jau nekalbant apie krovinio gavėjo praradimus. Dar kartą kreipsimės į visas politines jėgas, žinybas, kad ši problema būtų kuo greičiau išspręsta, nes dėl jos dalį pajamų praranda ir biudžetas, Lietuvos verslas“, – susitikime su pareigūnais sakė asociacijos „Linava“ vadovas.

Šiuo metu ties Medininkais iš Lietuvos ir Baltarusijos pusės nusidriekusios kelių kilometrų ilgio vilkikų eilės, o įvažiuoti ar išvažiuoti iš šalies visuose pasienio postuose su kaimynine valstybe laukia apie 1500 sunkvežimių.

Anot A. Kondrusevičiaus, šiais klausimais jau ne kartą kalbėta su Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų vadovais, Seime asociacijos „Linava“ vadovai susitiko su valdančiosios Seimo TS-LKD frakcijos seniūnu Jurgiu Razma, kuris inicijavo keletą papildomų susitikimų su atsakingomis žinybomis.

Lietuvos vežėjų atstovai priimtinausiu problemos sprendimo būdu laiko pasienio infrastruktūros plėtrą – deramą pasienio postų išplėtimą, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimą bei saugių poilsio aikštelių vilkikų vairuotojams įrengimą. Taip pat be krovinių grįžtančiam transporto srautui aptarnauti, pasak A, Kondrusevičiaus, padėtų esamų postų Tverečiuje, Adutiškyje pritaikymas sunkiojo transporto patikrai.

Juda, bet lėtai

Pasienio kontrolės punktų direkcijos Vilniaus regiono skyriaus vedėjas Saulius Jusius informavo, jog ši tarnyba prižiūri pasienio postų infrastruktūrą, rūpinasi jos plėtra, tačiau darbai vyksta numatytu tempu. „Didelėms rekonstrukcijoms kol kas nėra skirta lėšų, tačiau yra pasiūlymai Medininkuose statyti dar vieną tokį pat pasienio postą, kuris atliktų procedūras išvažiuojantiems iš šalies, o senasis aptarnautų įvažiuojantį transportą. Būtų galima ir kitus plėtros darbus atlikti pasienyje su Baltarusija. Yra paskelbtas konkursas elektroninės eilės pasienyje projekto įgyvendinimui. Tikimės, kad ši organizacinė priemonė padės sumažinti eiles“, – teigė jis.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja Eugenija Šilanskienė teigė, jog nuolat sekamas transporto srautas, fiksuojamas jo padidėjimas, metamos papildomos muitininkų pajėgos. Dažniausiai tokiu atveju padeda mobiliosios muitininkų grupės. Tačiau ir šios pastangos ne visuomet gali išspręsti problemą, nes trūksta darbo vietų muitininkams, o infrastruktūra apriboja posto darbo galimybes. Pasak E. Šilanskienės muitininkai aptarnauja didelį kiekį sunkvežimių – apie 650 mašinų kiekvieną parą, nors projektinis posto pajėgumas kone dvigubai mažesnis.

Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto viršininkas Gintautas Pupalaigis teigia, jog krovininio transporto srautas kasmet auga ir palyginus su praėjusiais metais jis padidėjo 16 proc. Anot jo, muitinės ir kitų tarnybų greitesniam darbui didelės įtakos turėtų taip vadinamosios neutralios zonos kelio dangos išplėtimas dar 4 juostomis. Tam reikalinga nepigi, aukšta sankasa, tačiau padidinus juostų skaičių, be krovinio ar su greitai gendančiais kroviniais važiuojantis transportas turėtų atskiras juostas ir judėtų greičiau. Tokiam srautui aptarnauti reikėtų ir papildomų muitinės pareigūnų etatų bei įrengtų darbo vietų. Šiuo metu poste vienoje pamainoje darbuojasi 21 pareigūnas.

Medininkų posto viršininkas rodė kaip dirba posto tarnybos, kur susidaro didžiausi trikdžiai. Taip pat vežėjų atstovams buvo pristatytas naujai įrengiamas rentgeno patikros angaras, kuris artimiausiu metu pradės veikti. Tikimasi, kad kitąmet tokie patikros angarai bus įrengti Kybartų ir Panemunės postuose.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pažymėjo, jog jų pajėgos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Medininkuose neseniai buvo pagausintos iki 30 pareigūnų. Tačiau reikėtų ir papildomų patikros postų bei darbo vietų tuo atveju, jei būtų įrengtos naujos transporto juostos.

Srautai didės

Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012-2014 m. laikotarpiu šia kryptimi kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo. Dėl šios priežasties dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais.

Būtina gerinti sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, nes muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta šalikelėse, jie neturi galimybės nusiprausti, padoriai pavalgyti.

Anot A. Kondrusevičiaus būtina iniciatyva iš valstybės ir iš verslininkų. Viešojo ir privataus kapitalo partnerystės programos duotų greitesnių rezultatų ir pavyktų įrengti Europos standartus atitinkančius, saugius terminalus krovininiam transportui. Tokio terminalo darbas derėtų su diegiama elektroninės eilės sistema.

Šį klausimą sprendžiančioms institucijoms asociacija „Linava“ pateikė savo pasiūlymus kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas ir ateityje šią temą kels visais lygiais.