Ekonomistas: transporto sektoriaus pokytis aukštyn arba žemyn turi didelį poveikį BVP

„Lietuvos ekonomiką iš COVID-19 sukeltos krizės ištempė eksportuojantis sektorius, o transporto sektorius yra vienas iš tų, kuris tikrai daug eksportuoja. Tai nėra prekių eksportas, o paslaugų eksportas. Jeigu pažiūrėtume Lietuvos banko duomenis, matysime, kad transporto sektorius užima didžiausią dalį Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Greta to, transporto sektoriaus ekonominę naudą tiesiogiai jaučia ir kitos įmonės ar paslaugų teikėjai – draudimo bendrovės, bankai, automobilių servisai ir kiti.

Įdarbina daugiau žmonių, nei prieš pandemiją

Pasak A. Izgorodino, transporto sektorius yra vienas iš trijų svarbiausių sektorių: „Jei imtume visą transporto sektorių, jis generuoja apie 13 proc. BVP ir pagal šį rodiklį, kiek pamenu, Lietuva yra pirmoje vietoje Europos Sąjungoje. Žvelgiant statistiškai, transporto sektoriaus pokytis aukštyn arba žemyn turi gana didelį poveikį BVP. Jis nėra pats didžiausias, nes yra du sektoriai, kur svoris dar didesnis – tai mažmeninė prekyba (19 proc.) ir pramonė (20 proc.). Bet transporto sektorius vienas iš tų, pavadinčiau, ekonomikos flagmanų, kurie tempia mūsų ekonomiką.“

Pasak ekonomisto, transporto sektorius yra į eksportą besiorientuojantis sektorius, o eksportas sudaro apie 80 proc. viso Lietuvos BVP. „Realiai tai reiškia, kad tie pinigai, kurie yra iš eksporto, po to atsiranda ir ekonomikos viduje, skatina vartojimą. Dar vienas aspektas – jei pažiūrėsime darbuotojų skaičiaus pokytį visose Lietuvos ekonomikos sektoriuose dabar ir 2019 metų pradžioje, matysime, kad transporto sektorius dabar yra didesnis, nei prieš COVID-19. Kalbant apie poveikį darbo rinkai – jis yra, nes šis sektorius įdarbina daugiau žmonių, nei prieš pandemiją ir sparčiai auga“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Išaugo per metus sumokėtų mokesčių suma

Transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai 2019 metais sudarė 5,6 proc. šalies biudžeto pajamų, o šis sektorius yra trečiasis didžiausias mokesčių mokėtojas. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad transporto sektoriaus sumokėtų įvairaus pavidalo mokesčių suma pernai išaugo ir siekia 697 mln. eurų (2019 metais ji viršijo 600 mln. eurų).

„Transporto sektorius yra svarbus ir dėl to, kad tiesiogiai sukuria apie 132 tūkst. darbo vietų, o šiuo metu galiojančias licencijas turi apie 5500 įmonių“, – sakė Z. Buivydas. Pasak Z. Buivydo, visas transporto sektorius yra iš dviejų dedamųjų – transportas ir sandėliavimas. „Jis sugeneruoja 12,8 BVP, o tai sudaro apie 5,5 mlrd. eurų. Ši suma – tiek uosto, tiek geležinkelio, tiek kito transporto sektoriaus indėlis, o kalbant konkrečiai apie automobilius, jis sudaro apie 7 procentus. Tai – labai didelė suma ir svarbus sektorius Lietuvos ekonomikai. Vidutiniškai Europos Sąjungoje transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Pagal sukuriamos pridėtinės vertės svorį Lietuvos ekonomikoje, šią veiklą aplenkia tik pramonė ir vidaus prekyba“, – sakė Z. Buivydas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį automobilių transporto įmonėse sudaro mažosios ir vidutinės įmonės – joms ir bus sunkiausia, mat daugeliui teks riboti savo veiklas ir net užsidaryti, o didžiosios įmonės vis su didesniu pagreičiu plėtoja veiklas svetur, už Lietuvos ribų, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Transporto sektoriaus naudą junta ir kitos įmonės

Transporto sektoriaus logistikos grandinėje dalyvauja labai daug juridinių asmenų, kurių didžioji dalis yra užsakovai iš kitų Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių. „Paprastais žodžiais kalbant, transportas yra kraujo kūneliai, kurie išnešioja deguonį po visą kūną“, – kalbėjo Z. Buivydas. Pasak pašnekovo, transporto sektoriaus naudą junta ir kitos įmonės pradedant bankais, o baigiant automobilių servisais. „Taip pat – draudimo sektorius, naftos produktus gaminančios įmonės, kolonėles, automobilių servisai, kurie remontuoja ir aptarnauja transporto priemones. Tai – labai platus sektorius, kuris yra daugiasluoksnis ir įvairiapusis“, – sakė Z. Buivydas.