Lietuvai svarbūs transporto, energetikos ir informacijos technologijų projektai įrašyti į pagrindinių Europos transporto jungčių sąrašą. Jame yra europinės vėžės geležinkelis “Rail Baltica”, vidinės jungtys su oro ir jūrų uostais, Rytų-Vakarų transporto koridorius, taip pat Baltijos elektros ir dujų jungtys.
Europos Komisija trečiadienį patvirtino Europos infrastruktūros jungčių pasiūlymų paketą, kuriame numatyti prioritetiniai investicijų projektai į Europos energetikos, transporto, informacinius ir ryšių tinklus bei jų finansavimo tvarka. Pagal planą Europos tinklams skiriama iš viso 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų).
“Šiandien pateikti pasiūlymai yra Europos Komisijos pažadas Lietuvai, kad šalies sujungimas su Europos energetiniais ir transporto tinklais nesustos, ir tai yra europinio lygio prioritetas.
Investicijos į “Rail Baltica”, Rytų-Vakarų transporto koridorių, Baltijos elektros ir dujų jungčių infrastruktūrą padės Lietuvai tapti patrauklesne investicijoms ir verslui”, – pranešime sakė Europos Komisijos narys A.Šemeta.
Anot jo, Lietuva į didžiuosius Europos transporto, energetikos ir informacinius bei ryšių tinklus integruosis iki 2020 metų.
Numatoma, kad 31,7 mlrd. eurų bus skirta vien transporto infrastruktūrai modernizuoti, trūkstamoms jungtims nutiesti ir kelių perkrovoms pašalinti. Iš šios sumos 10 mlrd. eurų bus skirta iš Sanglaudos fondo ir 21,7 mlrd. eurų, numatytų investicijoms į visų valstybių narių transporto infrastruktūrą.
Paskaičiuota, kad tikram transporto koridorių tinklui, įtraukiant svarbiausius tarpvalstybinius projektus, iki 2020 metų prireiks 500 mlrd. eurų, įskaitant 250 mlrd. eurų kelių perkrovoms pašalinti ir pagrindinio tinklo trūkstamoms jungtims nutiesti.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras