ES skiria 1,1 mlrd. eurų transportui, o vežėjų laukia nauji patikrinimai ir išlaidos: savaitės apžvalga

Europos transporto sektoriui savaitė nuo birželio 15 iki 22 dienos tapo pereinamuoju laikotarpiu: pagrindiniai sprendimai jau priimti, naujos išlaidos dar nėra iki galo įtrauktos į tarifus, o rinkos dalyviai bando suprasti, kokią būsimos naštos dalį pavyks perkelti klientams. Tokiu momentu svarbios ne tik atskiros naujienos, bet ir bendra sektoriaus judėjimo kryptis.

Briuselis atvėrė paskutinį didelį CEF Transport konkursą 1,1 mlrd. eurų sumai

Europos Komisija atvėrė naują CEF Transport konkursą 1,1 mlrd. eurų sumai – faktiškai tai paskutinė didelė galimybė gauti transporto finansavimą pagal dabartinį 2021–2027 metų ES biudžetą. Paraiškos priimamos iki 2026 metų spalio 6 dienos, konkursas vyksta vienu etapu, o dalyvauti gali ES valstybės, tarptautinės organizacijos, viešieji ir privatūs subjektai.

Lėšos bus skirtos TEN-T infrastruktūros statybai ir modernizavimui: geležinkeliams, vidaus vandenų keliams, jūrinėms jungtims, karinio mobilumo siauriesiems taškams, kelių krovininio transporto elektrifikavimui, įkrovimo infrastruktūrai uostuose ir kelių transporto skaitmenizavimui.

Atskirai svarbu tai, kad konkurse dalyvauja ne tik ES šalys, bet ir Ukraina bei Moldova. ES rytiniam flangui tai nėra svarbi detalė: Lenkija, Lietuva, Baltijos jūros uostai, terminalai, geležinkelio perėjimo punktai ir būsimi Ukrainos eksporto maršrutai vis labiau įsilieja į bendrą Europos transporto žemėlapį.

Karinis mobilumas galutinai tapo ES transporto darbotvarkės dalimi

Birželio 18 dieną Europos Komisija palankiai įvertino ES Tarybos poziciją dėl karinio mobilumo reglamento. Jo esmė paprasta: Europa nori greičiau perkelti karius, techniką ir krovinius per sienas, mažiau priklausyti nuo popierinių leidimų ir turėti dvejopo naudojimo infrastruktūrai tinkamą infrastruktūrą.

Civilinei logistikai tai svarbus posūkis: kelias, tiltas, uostas, geležinkelio terminalas ir sandėlis dabar vertinami ne tik pagal komercinį efektyvumą. Jie tampa saugumo dalimi. Ypač Lenkijoje ir Baltijos šalyse, kur geografija nepalieka daug erdvės nusiraminimui.

Čia yra ir praktinis klausimas verslui. Jei infrastruktūra bus modernizuojama sunkiajai technikai ir greitam tarpvalstybiniam judėjimui, laimėti gali ne tik kariniai maršrutai. Tačiau valstybės prioritetai vis dažniau kišis į tai, kaip planuojami koridoriai, investicijos ir pralaidumas. Logistika Europoje galutinai nustoja būti vien tik ūkine tema.

Lenkija priminė apie tachografus tarptautiniams mikroautobusams nuo liepos 1 dienos

Lenkijos Vyriausioji kelių transporto inspekcija birželio 16 dieną atskirai priminė apie naują Mobility Package normą: nuo 2026 metų liepos 1 dienos tachografai taps privalomi transporto priemonėms ir jų junginiams, kurių bendroji masė yra daugiau kaip 2,5 t ir iki 3,5 t, jei jie naudojami tarptautiniams komerciniams krovinių vežimams arba kabotažui.

Tai smūgis segmentui, kuris ilgai gyveno greičiu, lankstumu ir ne visada gražia organizacine realybe. Dabar reikės G2V2 tachografo, vairuotojo kortelės, reguliaraus duomenų atsisiuntimo, archyvavimo, vairuotojų mokymo ir pasirengimo patikrinimams. Tachografo duomenys turi būti atsisiunčiami ne rečiau kaip kas 90 dienų, vairuotojo kortelės duomenys – kas 28 dienas.

Dideliems operatoriams tai administracinė našta. Mažam vežėjui su keliais mikroautobusais – jau tikras darbo pertvarkymas. Taip, rinka taps skaidresnė. Bet reikia pasakyti sąžiningai: dalis įmonių į liepą įžengs nepasiruošusios, o pirmos baudos atrodys labai kasdieniškai. Ne todėl, kad kažkas “nežinojo”, o todėl, kad žinojo, bet tempė iki paskutinės akimirkos.

Dyzelinas šiek tiek atleido, bet džiaugtis dar anksti

IRU birželio 19 dieną užfiksavo pastebimą naftos ir degalų spaudimo sumažėjimą: Brent nafta kainavo apie 80 JAV dolerių už barelį, o svertinė vidutinė dyzelino kaina ES nukrito iki 1,783 euro už litrą. Lenkija IRU apžvalgoje atrodė palyginti švelniai – 1,466 euro už litrą. Kitame skalės gale buvo Nyderlandai, Danija, Suomija, Italija ir Belgija, kur dyzelinas išliko pastebimai brangesnis.

Tačiau jo išlygos: IRU nurodo mokesčių ir kompensacinių priemonių kalendorių: dalis lengvatų jau baigėsi, dalis baigiasi birželio 30 dieną. Vežėjui tai labai nemaloni konstrukcija: nafta gali pigti, bet kaina degalinėje vis tiek gali kilti dėl mokesčių, akcizų ir laikinų priemonių panaikinimo.

Taigi rinka lyg ir atsikvėpė, o vežėjo buhalterija – kol kas ne. Degalai išlieka viena pagrindinių išlaidų eilučių, ir net keli centai litre greitai virsta tūkstančiais eurų, jei tai ne vienas automobilis, o kasdien dirbantis parkas.

ETS2: ES bando sušvelninti būsimą anglies kainos smūgį kelių transportui

Birželio 18 dieną IRU pranešė apie preliminarų ES Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą dėl Market Stability Reserve stiprinimo ETS2 sistemoje – prekybos taršos leidimais sistemoje pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, kuri turėtų pilnai pradėti veikti nuo 2028 metų.

Kodėl tai svarbu vežėjams? Todėl, kad anglies kaina taps papildomu kintamuoju degalų kainoje. Jei anglies kvotų rinka staigiai šokinės, vežėjai gaus dar vieną nenuspėjamų išlaidų šaltinį. ES bando įmontuoti saugiklius: sustiprinti stabilizavimo mechanizmą, padidinti kvotų, kurias galima išleisti esant per aukštai kainai, kiekį ir padaryti sistemą mažiau nervingą.

Tačiau tai yra švelninimo priemonė, o ne griežta kainos lubų riba. IRU tiesiai įspėja: daugiau kaip 90% sunkiojo transporto parko vis dar naudoja dyzeliną. Vadinasi, 2028 metais ETS2 smogs sektoriui, kuris fiziškai nespės masiškai pereiti prie nulinių emisijų.

Konteinerių frachtas vėl pajudėjo aukštyn

Drewry birželio 18 dieną pranešė, kad World Container Index išaugo 12%, iki 3 969 JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį. Maršrute Šanchajus – Roterdamas tarifas pakilo 15%, iki 4 342 JAV dolerių, o Šanchajus – Genuja – 12%, iki 5 756 JAV dolerių. Indeksas pakilo iki aukščiausio lygio per 18 mėnesių.

Priežastys atrodo pažįstamos: aukštasis sezonas, ankstyvas krovinių išsiuntimas prieš laukiamą degalų korekciją nuo liepos 1 dienos, vežėjų priemokos ir ribotas laisvas pajėgumas kai kuriomis kryptimis. Europai tai vėl reiškia brangesnį importą ir nervingesnį tiekimo grandinių planavimą.

Kelių vežėjas gali pasakyti: jūrų frachtas – ne mano problema. Praktikoje problema greitai atvažiuoja iki sandėlio. Keičiasi konteinerių atvykimo terminai, iškrovimo langai, terminalų apkrova, “paskutinės mylios” pristatymo tarifai ir derybos tarp ekspeditoriaus, kliento ir vežėjo. Logistikoje svetima priemoka retai išlieka iš tiesų svetima.

Pagrindinė savaitės linija – ne viena naujiena, o kelių procesų sutapimas. Europa investuoja pinigus į infrastruktūrą, rengia transporto tinklą gynybos užduotims, plečia mažatonažio transporto kontrolę, bando kontroliuoti būsimą anglies kainą ir tuo pačiu gyvena su brangiu jūrų frachtu bei nestabiliais degalais.