Europos šalių vežėjai – prieš protekcionistinius ES šalių įstatymus

Antradienį prie Briuselyje esančios Europos Komisijos būstinės, Šumano aikštėje, renkasi įvairių Europos šalių vežėjai, kurie reiškia nepasitenkinimą priimamais naujais protekcionistiniais ES šalių įstatymais. Pastarieji apriboja kitų šalių vežėjų darbą bendroje ekonominėje erdvėje. 

Akcijoje dalyvavo vežėjus vienijančios asociacijos bei jų vadovai. Iš Lietuvos atvyko nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ dešimties vežėjų delegacija. Tarp jų ir prezidentas Erlandas Mikėnas bei prezidiumo nariai Vytas Bučinskas ir Artūras Rutkauskas.

Vežėjai susirinkę iš Ispanijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Turkijos, Ukrainos, Bulgarijos išreiškė savo nepasitenkinimą naujaisiais įstatymais, kuriuos įvedinėja Vakarų Europos šalys. Beveik pusės ES šalių vežėjai nori, kad Europos Sąjunga atkreiptų dėmesį į neteisėtus veiksmus, kurių imasi didžiosios valstybės, siekdamos apriboti teisėtą darbą Europos Sąjungoje. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Prancūzijoje numatomi nauji reikalavimai krovininio ir keleivinio transporto kompanijoms dėl darbuotojų užmokesčio, kuomet jų darbuotojai komandiruojami į Prancūziją. Panašus įstatymas jau galioja Vokietijoje. Dėl šios šalies veiksmų kreiptasi į Europos Komisiją, kad ši pateiktų savo išvadas ar minėtas reikalavimas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) sutarčiai. Šiuo metu vyksta tyrimas dėl tokių reikalavimų teisėtumo.

Vežėjai garsiai klausė kas vadovauja Europos Sąjungai? Europos Komisija ir Parlamentas ar Vokietija ir Prancūzija. Gausybė šūkių buvo nukreiptų prieš atsirandančius protekcionistinius įstatymus.

Pikete apsilankė daugumos protestavusių šalių Europos Parlamento nariai, žiniasklaidos atstovai. Jiems ši problema buvo puikiai žinoma ir dauguma Europos Parlamento narių palaiko savo šalių vežėjus. Žiniasklaidai dar kartą priminta apie dėl tokių įstatymų kylančias grėsmes Europos Sąjungos šalių vežėjams. Su Lietuvos vežėjais bendravo Europos Parlamento nariai Bronislovas Ropė ir Valentinas Mazuronis. Jie skatino ir toliau aktyviai kovoti už savo teisę laisvai dirbti ES rinkose bei žadėjo paramą Lietuvos vežėjams.

„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas teigiamai įvertino vežėjų aktyvumą ir teigė, kad tokio piketo tikrai reikėjo. „Susivienijo pusės Europos Sąjungos valstybių vežėjai. Tad akivaizdu, kad naujoji tvarka yra nepalanki didelei daliai Europos. Briuselyje įsikūrusios ES valdžios institucijos išgirdo mūsų balsą, Lenkijos asociacijos prezidentas Europos Komisijai perdavė visų nepatenkintų šalių vežėjų asociacijų pasirašyta peticiją. Jei reikės, ir toliau kovosime dėl savo teisių laisvai dirbti ES rinkose“,- kupinas ryžto buvo E. Mikėnas.

Lenkijos vežėjų asociacijos „ZMPD“ prezidentas Janas Bučekas pateikė savo esamos situacijos viziją.

„Visos protestuojančios šalys pasirašo peticiją. Tai simbolinis aktas, bet tai aiški mūsų poziciją. Dedamos visos pastangos, kad nereiktų kiekvienai šaliai atskirai kovoti su tokiais blogais pavyzdžiais. Vokietija ir Prancūzija yra stiprios valstybės ir jos turi „svorį“. Mes kartu sudarėme koaliciją, vieną frontą, kartu išreiškėme savo nesutikimą dėl tokių įstatymų,  nereikalingumą nacionalinių įstatymų ribojančių mūsų verslą. Mes dėl to turime  daug problemų. Mes patys turime aiškius ir griežtus darbo įstatymus. Jei norime laikytis naujų reikalavimų, turėsime „laužyti“ savo nacionalinius įstatymus. Turi viską reguliuoti Briuselyje bendrai, o ne kiekviena šalis atskirai. ES teigiama, kad visos kalbos lygios, o dabar gaunasi, kad vokiečių ir prancūzų kalbos svarbesnės. Visiškai su tuo nesutinkame. Jaučiamės taip lyg mus pakvietė į ES kaip į spąstus. Atidavėme savo laisves, darbo jėgą, prekes, gavome daug pažadų laisvai vykdyti pervežimus, o yra priešingai. Mes daug investavome į savo verslus, parkus ir mus pradeda riboti. Su tuo nesutinkame. Tai griauna vieningą ES. Tai yra griauną mūsų svajonę“,- teigė „ZMPD“ prezidentas.

Estijos vežėjų asociacijos „ERAA“ atstovė Victoria Mets įžvelgia ir daugiau grėsmių. „Negatyviai vertiname tokią tvarką. Vienas dalykas yra atlygis, bet atsiranda begalė biurokratijos, kuri ne visa aiški. Kiek reikia dokumentų paruošti, o dar ir prancūzų kalba. Reikia turėti atstovą Prancūzijoje, jeigu norima ten važiuoti. Ir kitos šalys pasuks tokiu keliu, jeigu Europos Komisija nieko nesiims. Naujoji tvarka yra tarsi nauja direktyvos interpretacija. Reiktų keisti senąją direktyvą, bet ir joje numatoma panaši tvarka, kuri palanki senosioms šalims. Tikimės, kad transporto verslui bus taikoma išimtis“,- apie konfrontaciją tarp Europos valstybių blokų užsimena pašnekovė.

Rumunijos vežėjų asociacijos „UNTRR“ generalinis sekretorius Radu Dinescu teigė, kad analogiškų įstatymų nebuvo niekada pasaulio istorijoje, kuomet viena šalis savo įstatymais įpareigoja kitas šalis. Jie gali reguliuoti savo rinką ir savo darbuotojų atlygį ir dokumentų pateikimo tvarką, bet ne kitų šalių. Jo manymu šis precedentas prives prie kitokios Europos, o kalbėti apie vieningą ekonominę erdvę bus sunku.

„Tai, kad Europos Komisijoje ilgokai svarstomas analogiško įstatymo, kuris jau galioja Vokietijoje, teisėtumas, leidžia ir kitoms valstybėms įvedinėti panašius įstatymus, nes Europos Komisija yra neveiksni ir nesiryžta priiminėti sprendimų. Europos Sąjungoje tvarką turi nustatinėti Europos Komisiją ir Parlamentas. Prancūzija ir Vokietija negerbia kitų šalių įstatymų, kuriais nustatomas darbuotojo atlygis ir administraciniai procesai verslui. Visos šalys yra nepriklausomos ir pačios sprendžia tokius aspektus. Tai protekcionistiniai įstatymai ir tai yra nepriimtina“,- aiškią ir griežtą nuomonę dėl naujųjų įstatymų atsiradimo Europos Sąjungoje išsakė R. Dinescu.