CARGONEWS

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui, gal pritars Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

„Dėl Akcizų įstatymo pakeitimų, susijusių su energiniais produktais ir įsigaliojusių 2025 metais, Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais bus gauta apie 194 mln. eurų pajamų iš akcizų, didžiąją dalį šių papildomų pajamų – apie 145 mln. eurų – lems akcizų gazoliams didinimas. Jei būtų įvestas dalinis akcizų grąžinimas už komercinės paskirties transporto priemonėse sunaudojamus gazolius, pavyzdžiui, kompensuojant sumokėtus akcizus padidintų akcizų dydžio suma (0,11 euro už litrą), biudžetas, o kartu ir Valstybės gynybos fondas, negautų maždaug pusės suplanuotų papildomų akcizų pajamų už gazolius“, – rašoma ministerijos rašte.

Visas atsakymas žemiau.

2962b6ae-4214-4afb-8808-c25cdf3eb170-0  2962b6ae-4214-4afb-8808-c25cdf3eb170-1

Valdžia keičiasi, pozicija – ne…

Balandžio 9 d. Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS), Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos ir Lietuviškų degalinių sąjungos vadovai susitiko su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre Agila Barzdiene, atsakingais ministerijos darbuotojais bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovais. LVS šiame susitikime atstovavo generalinis sekretorius Sigitas Žilius ir transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas.

Susitikimo metu buvo aptariamas nuo š. m. sausio 1 d. padidintų degalų akcizų poveikis degalų pardavėjų ir vežėjų verslams bei valstybės biudžeto surinkimui. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas pateikė statistinę informaciją apie degalų pardavimus bei surinktas pajamas iš degalų akcizų į valstybės biudžetą per sausio ir vasario mėnesius. Akcentavo, kad Lietuvoje per šį laikotarpį buvo parduota 22 mln. litrų dyzelino mažiau, lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, ženkliai mažėjo ir dyzelino akcizo pajamos, nes tarptautinius vežimus vykdantys vežėjai nustojo pirkti dyzeliną Lietuvos degalinėse ir jį perka kaimyninėse valstybėse, ypač Lenkijoje, kur dyzelinas keliolika centų pigesnis. VMI atstovai patvirtino, kad pateikti skaičiai, rodantys degalų pardavimo apimčių ir akcizo surinkimo mažėjimą, yra teisingi.

Kaip vieną iš galimų priemonių atstatyti ar net padidinti dyzelino pardavimus, o kartu ir akcizo surinkimą degalų pardavėjų ir vežėjų atstovai pasiūlė Lietuvoje sukurti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo ES šalių vežėjams sistemą, kokios jau seniai veikia septyniose ES valstybėse. Sigitas Žilius išsamiai pristatė akcizo už parduotą dyzeliną grąžinimo vežėjams sistemų veikimą kitose ES šalyse ir pateikė savo ekspertinę nuomonę bei skaičiavimus, kad sukūrus tinkamai funkcionuojančią dalinio akcizo grąžinimo sistemą, per Lietuvą važiuojantys užsienio vežėjai imtų pirkti degalus mūsų šalyje, dėl ko kasmet į valstybės biudžetą galėtų būti surenkama apie 1350 mln. eurų iš dyzelino akcizo, kai tuo tarpu 2024 metais buvo surinkta 720 mln. eurų. Tikėtina, kad kritus pardavimams, šiemet bus surinkta akcizo pajamų mažiau, jei nebus imtasi savalaikių priemonių situacijai pakeisti.

Verslo entuziazmas pagirtinas, bet vargu ar valdžia jį įvertins – jeigu norėtų, jau padarytų…

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0