Gaivinama krovininė laivyba Nemunu

Nemune, svarbiausiame Lietuvos vidaus vandenų kelyje, planuojama atgaivinti krovininę laivybą. Sąlygas naudotis šia ekologiška ir nebrangia transporto rūšimi užtikrins šių metų viduryje Kaune baigiama įrengti Marvelės krovininė prieplauka ir tolesnė vidaus vandenų infrastruktūros plėtra. Šie klausimai šiandien aptariami Kaune vykstančioje konferencijoje tema „Laivyba vidaus vandens keliais: patirtis, perspektyvos, nauji iššūkiai“.

Panaudojant ES investicijas birželio mėnesį baigiamas apie 2,8 mln. eurų vertės pirmasis Marvelės krovininės prieplaukos statybų etapas. Bus sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai.

„Turėsime prieplauką, galinčią aptarnauti įvairiausius krovinius – konteinerius, birias ir statybines medžiagas, medieną, netgi didelių gabaritų ir sunkiasvorius krovinius. Mūsų laukia antrasis darbų etapas, kuris dar labiau išplės šios prieplaukos galimybes ir kuriam įgyvendinti koncesijos pagrindais ketiname pasitelkti verslą“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Tolesnė Marvelės krovininės prieplaukos plėtra bus vykdoma viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu. Jau šiemet bus skelbiamas koncesijos konkursas, ieškoma investuotojų Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda priskiriamas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams. Tačiau jo infrastruktūra kol kas nepakankamai išplėtota: nėra jungčių su kitomis transporto rūšimis, nepakanka prieplaukų, ne visų ruožų infrastruktūra atitinka šiuolaikinius laivybos reikalavimus. Pasak viceministro, naujos krovininės prieplaukos statyba Kaune yra vienas prioritetinių vidaus vandenų infrastruktūros plėtros projektų.

Vidaus vandenų transportas yra labiausiai tausojantis aplinką, o krovinius juo galima gabenti maždaug perpus pigiau nei sausumos keliais. Skaičiuojama, kad viena 1000 tonų talpos barža gali sutalpinti 40-ies vilkikų krovinį. Toks krovinių gabenimo būdas naudingas ir daugeliu kitų aspektų: mažės sunkiųjų transporto priemonių skaičius automobilių keliuose, taigi bus palankesnės sąlygos saugiam eismui, mažės aplinkos tarša.

ES transporto politikoje numatyta, kad iki 2040 metų geležinkelių arba vandens transportu turi būti gabenama ne mažiau kaip 50 proc. krovinių, kurie yra vežami daugiau nei 300 km atstumu. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje numatytas uždavinys – plėtoti Nemuno upės, Kuršių marių ir kitus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius, gerinti vidaus vandenų ir kitų transporto rūšių sąveiką.

Dėl nepakankamos infrastruktūros krovininė laivyba Nemuno upe beveik nebevyksta nuo 1993 metų.