Gamtos reiškinių pripažinimo stichiniais ir katastrofiniais kriterijai
2011-11-29
123rf.com
700
Aplinkos ministro 2011-11-11 d. įsakymu patvirtinti Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai. Šie rodikliai gali būti svarbūs, derantis dėl įvairių draudimo sutarčių – pastatų, kito įmonių ar gyventojų turto, civilinės atsakomybės ir pan. – sąlygų, o taip pat nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvimą kitais atvejais (siekiant būti atleistam nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių veikimo ir kt.).
Pavyzdžiui, stichiniu sniego reiškiniu pagal minėtąjį aplinkos ministro įsakymą, bus laikomas toks sniegas, kai iškrenta 20-30 mm kritulių, susidaro 20-30 cm sniego dangos prieaugis ir reiškinys trunka iki 12 valandų.
Jei sninga daugiau kaip 12 valandų, iškrenta daugiau kaip 30 mm kritulių ir sniego dangos prieaugis viršija 30 cm, sniego reiškinys bus laikomas jau katastrofiniu reiškiniu.
Palyginimui, skaitytojų dėmesį atkreipiame į tai, kad, pavyzdžiui, pagal UADB „ERGO Lietuva“ Įmonių turto draudimo taisykles, draudžiamuoju įvykiu bus laikomas toks sniego slėgis, kai per 12 valandų ar trumpesnį laiką iškrenta 20 ir daugiau centimetrų sniego, kuris sugadina pastatą arba jame esantį apdraustą turtą.
AB „Lietuvos draudimas“ Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 numato, kad draudžiamasis įvykis sniego slėgis yra tuomet, kai vyksta vietovei nebūdingas snigimas, kai per 24 valandas ar trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, sniego dangos storis padidėja 20 centimetrų, ir dėl to sniegas apgadina pastatus ar juose esantį turtą.
(Aplinkos ministro 2011-11-11 įsakymas Nr. D1-870 Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo, įsigaliojo 2011-11-23 d., žr. Žin., 2011, NR. 141-6642).
Parengta bendradarbiaujant su advokate Reda Aleksynaite.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras