CARGONEWS

Gegužę ir toliau augo Klaipėdos uosto apyvarta

krovos darbai

2014 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 17,67 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 2,8 mln. t krovinių (pokytis -24,3 proc. arba -897,5 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 14,87 mln. t (pokytis sudarė +1,6 proc. arba +239,6 tūkst. t).

Šių metų gegužę Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo net +17,4 proc.: iš viso krauta 2 975,4 tūkst. t, ir t. y. +440,3 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužės mėn. Būtingės terminalo krova šoktelėjo net +41,1 proc.: pilta 701,2 tūkst. t, t. y. net +204,4 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužę.

2014 m. sausio–gegužės mėn. gausiausio krovinio uoste – trąšų (biriųjų, skystųjų ir pakuotų) apyvartos rezultatai pastebimai šoktelėjo: iš viso krauta 5 021,9 tūkst. t (pokytis +25,25 proc. arba +1 012,5 tūkst. t palyginti su 2013 m. sausiu-geguže).

47,0 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys birieji ir suverstiniai kroviniai 2014 m. sausio–gegužės mėnesiais sparčiai augo: krauta 6 987,2 tūkst. t, t. y. +21,3 proc. arba +1 229,2 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio–gegužės mėnesiais. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net +34,2 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova: pilta 4 257,9 tūkst. t (pokytis +1 085,7 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, mažėjo: žemės ūkio produktų krauta 897,9 tūkst. t (pokytis -20,9 proc. arba -237,7 tūkst. t), o pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų – 701,7 tūkst. t (pokytis -11,5 proc. arba -90,8 tūkst. t). Verta paminėti rūdas, kurių krova sparčiai auga: krauta 615,9 tūkst. t, (pokytis +273,5 proc. arba +451,0 tūkst. t).

21,3 proc. uosto krovos sudaranti skystųjų krovinių krova šių metų sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimai krito: bendra skystųjų krovinių apimtis sudarė 3 168,9 tūkst. t (pokytis -30,5 proc. arba -1 391,9 tūkst. t). Didžiausią įtaką skystųjų krovinių krovai turėjo kritusi naftos produktų ir skystųjų trąšų krova: naftos produktų pilta 2 458,1 tūkst. t, (pokytis -33,6 proc. arba -1 242,9 tūkst. t), skystųjų trąšų atitinkamai 535,6 tūkst. t (pokytis -21,0 proc. arba -142,1 tūkst. t). Verta pažymėti, jog naftos produktų krova 2014 m. gegužės mėnesį augo net +13,5 proc. : pilta 565,2 tūkst. t, t. y. +67,1 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužę.

31,7 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys generaliniai kroviniai 2014 m. sausio–gegužės mėn. išaugo +9,3 proc. arba +402,2 tūkst. t: krauta 4 712,4 tūkst. t. Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos augo net +43,2 proc.: iš viso krauta 228,4 tūkst. t (pokytis +69,0 tūkst. t). Taip pat, pastebimas ženklus konteinerizuotų krovinių augimas: iš viso krauta 2 306,9 tūkst. t (pokytis +27,3 proc. arba +494,6 tūkst. t lyginant su 2013 m. sausio–gegužės mėn.). Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, krito ro-ro (iš viso krauta 1 806,5 tūkst. t, pokytis -6,3 proc. arba -121,5 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (krauta 167,4 tūkst. t, pokytis -23,1 proc. arba -50,3 tūkst. t).

2014 m. sausio–gegužės mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 2 769 laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 28 laivai, o Klaipėdos uoste – 2 741 (+2,5 proc. arba +68 laivais daugiau, lyginant su 2013 m. sausio–gegužės mėn.).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 94 301, t. y. -20,2 proc. arba -23 873 keleiviais mažiau negu per 2013 m. pirmuosius penkerius mėnesius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0