Susisiekimo ministerija pradeda realų europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą – jau gegužės 10 dieną bus pradėti pirmieji geležinkelio linijos rekonstrukcijos darbai ruože Mockava–Šeštokai.
„Rail Baltica“ yra reali Lietuvos galimybė stiprinti tranzito valstybės pozicijas, integruotis į Europos transporto infrastuktūrą ir nebūti užkampiu. Europinė geležinkelio vėžė, sujungsianti mus su Europa, yra valstybės interesas. Lietuvos ekonomikai šis projektas itin svarbus kaip galimybė pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę, pritraukti daugiau krovinių, stiprinti tarptautinį konkurencingumą“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak ministro, pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t.y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.
„Gegužės 10 dieną pradedami rekonstrukcijos darbai bus reali šio daug metų tik popieriuje buvusio projekto įgyvendinimo pradžia“, – sako E. Masiulis.
Balandžio 7 d. Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai padės lengviau pritraukti jo įgyvendinimui reikalingas investicijas, efektyviau spręsti teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo bei kitus projekto įgyvendinimo klausimus.
Įvertindamas Lietuvos Vyriausybės sprendimą bei parengtas priemones, padėsiančias sparčiau įgyvendinti projektą, savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas.
Įgyvendinus šį projektą, Lietuva turės šiuolaikišką ir patogų susisiekimą geležinkelių transportu su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras