Išlaidos transporto draudimui – ar galima jas sumažinti?

Metiniame “Verslo žinių” ir asociacijos “Linava” Transporto ir logistikos forume vežėjai pozicijas gynė diskutuodami su draudikų atstovais dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įkainių. Diskusijose daug kalbėta apie draudikų nelankstumą ir galimus viršpelnius, neskaidrią nuostolių apskaitą.

Diskusijos dalyviai: Alius Lepeška, UAB „Balto Link“ valdybos pirmininkas, Edvardas Skupas, UAB DK „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius, Mečislavas Atroškevičius, UAB „Mečys“ direktorius ir asociacijos “Linava” viceprezidentas, Dainius Abramavičius, UAB „Daimanta“ direktorius, asociacijos “Linava” prezidiumo narys.

Pasak M.Atroškevičiaus, per keletą metų susiklostė nepalanki situacija, kai transporto įmonėms įvairių rūšių draudimo įmokos nuolat didėjo. “Į draudimo įmonių krepšelį vežėjai sumoka nemažą dalį savo gaunamų pajamų, tad dažnai tenka ieškoti vidinių rezervų norint apmokėti augančias draudimo sąskaitas. Vežėjų pelningumas, deja nėra augantis”, – sakė M.Atroškevičius.

Anot jo, geriausiai rinką sureguliuotų Draudimo įstatymo pataisos, kurias asociacija jau teikia Seimui, nes jose būtų apriboti kai kurie draudikų veiksmai, šiandien leidžiantys nepaisyti rinkos taisyklių.

Kiti diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo įmokų dydžiai labai skiriasi, bet vežėjai kartu suneša itin dideles pajamas draudikams, lyginant su kitomis klientų grupėmis.

„Šiandien turime situaciją, kai vos kelios dešimtys tūkstančių vilkikų sugeneruoja draudikams apie 220 mln. litų metinių pajamų, o 1,8 mln. lengvųjų automobilių savininkai suneša apie 400 mln. litų draudikams. Įkainių skirtumai tikrai nėra adekvatūs.“, – pabrėžė asociacijos “Linava” prezidiumo narys Dainius Abramavičius.

Edvardas Skupas, UAB DK „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius, teigė, kad įmokų dydis priklauso nuo transporto priemonės vertės, kuri esanti gana didelė ir jos darbo rizikingumas taip pat nemažas. “Šios rūšies draudimo pasiūla didėja, dalis žaidėjų grįžo į rinką. Išlieka ir ta problema, kad jeigu labai nenorima drausti, vežėjui pasiūloma didelė įmokos kaina”, – pripažino jis.

Alius Lepeška, UAB „Balto Link“ valdybos pirmininkas, teigia, kad draudimo kaina priklauso nuo vežėjo reputacijos, įmonės transporto priemonių nuostolingumo. “Žinome, kad iš 9 turinčių licenciją teikti žaliosios kortos paslaugą, tik pusė išrašo civilinės atsakomybės draudimo polisus vežėjams. Vežėjai turėtų draudikams pristatyti save iš gerosios pusės ir įrodyti, kad procesai jų darbe yra saugūs, o įmonės darbuotojai nesukels nuostolių”, – patarė draudimo brokeris.