JAV logistikos kompanija kviečiama dalyvauti statant Klaipėdos giliavandenį uostą
Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Norfolke (JAV) susitinka su logistikos kompanijos „Maersk Line Ltd“ prezidentu John Reinhart ir viceprezidentu Williams Kenwell. Ministras pristatys Lietuvos transporto sistemą ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus bei pakvies šią bendrovę viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu kartu su Lietuvos Vyriausybe dalyvauti statant naują Klaipėdos išorinį giliavandenį uostą.
Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Uosto statyba planuojama šalia Būtingės.
Atsižvelgiant į ribotas dabartinio Klaipėdos uosto galimybes plėstis, naujasis uostas galėtų pradėti veikti maždaug 2020 m., kai dabartinis uostas pasiektų krovos piką.
„Išoriniam giliavandeniam uostui Lietuvoje statyti siekiama rasti kompetentingą, patyrusį ir aukštos reputacijos investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą ir veiktų kaip uosto operatorius“, – sakė ministras E. Masiulis.
Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius.
Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galės priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą bus kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.
2009 m. lapkritį Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Dabartiniame Klaipėdos uoste praėjusiais metais buvo perkrauta 36,6 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2010 m., krova augo net 17 proc. Spėjama, jog maksimali uosto krova galėtų siekti apie 60 mln. tonų per metus.
„Augant krovai turime ruoštis ateičiai jau dabar, nes naujo uosto planavimas ir statyba užtruktų kelerius metus. Krovinių tranzitas Lietuvai duoda dideles pajamas, ir tai turime išnaudoti. Pastatę naują uostą ir įkūrę keturis naujus logistikos centrus turėtume galimybę dar labiau sustiprėti tranzito ir logistikos srityje“, – teigė ministras.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras