Birželį bendrovė „Fima“ Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) patiekė žmonių ir transporto priemonių aptikimo sistemą. Sistema, kurią sudaro 160 kilnojamų seisminių judesio daviklių, papildys esamas sienos apsaugos ir kontrolės priemones, sustiprins valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugą, leis efektyviau naudoti VSAT pajėgas.
Naujieji davikliai bus išdėstyti sausumos pasienio ruožuose, kur labiausiai tikėtini sienos pažeidimai bei kur dar nėra įdiegtos arba nepakankamos kitos techninės sienos stebėjimo priemonės. Seisminiai davikliai, aptikę judančio objekto sukeltus dirvos paviršiaus virpesius, fiksuoja potencialius sienos pažeidėjus. Pranešimą apie galimą sienos pažeidimo faktą, seisminių daviklių judesio aptikimo sistema automatiškai išsiųs į VSAT užkardą.
„Tokių priemonių įdiegimas ne tik stiprina sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugą, bet ir palengvina darbą tuose ruožuose dirbantiems VSAT pareigūnams, – sako VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas pulkininkas Valentinas Novikovas. – Gavę signalą apie galimą pažeidimą, patruliai iškart žino tikslią jo vietą, todėl telieka kuo skubiau sureaguoti, į tą vietą nuvykti ir sulaikyti įtariamuosius“.
Kilnojamų daviklių sistemos, kurias sudaro davikliai, siųstuvas, retransliatorius ir imtuvas, yra vienos iš labiausiai pasiteisinusių sienos apsaugos techninių priemonių technologijų. Lietuvos pasienyje jau yra įdiegti ir sėkmingai naudojami analogiški davikliai.
Bendra seisminių daviklių projekto vertė – 1,7 mln. litų. Projektas apima ne tik įrangos įsigijimą, bet ir jos garantinę priežiūrą bei pasieniečių parengimą ja dirbti.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras