Kaip vairavimas kenkia jūsų sveikatai?

Nors vidutinė žmonių gyvenimo trukmė mūsų planetoje nuolat didėja, tai nereiškia, kad XXI a. žmonija yra sveikesnė. Judėjimo stoka yra tikra civilizacijos rykštė, o žmonijos išradimai, palengvinantys gyvenimą, mus ne tik lepina, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Automobilis taip pat. Visi medikai tikina: daug prie vairo praleidžiamų valandų kaip reikiant kerta per mūsų sveikatą.

Profesionalų bėda – problemos su stuburu

Jei automobilyje per dieną praleidžiate tik kokią valandą ar dvi, tuomet didesnių problemų pajausti neturėtumėte. Tačiau jei priklausote tai kategorijai žmonių kurie „gyvena automobilyje“, savo sveikatai turėtumėte skirti daugiau dėmesio. Profesionalūs vairuotojai ar net lengvaisiais automobiliais Lietuvos kelius visą dieną po ratais vyniojantys įmonių vadybininkai jau priklauso padidintos rizikos kategorijai. Pasak medikų, jei žmogus prie vairo per dieną praleidžia bent keturias valandas, jis jau rizikuoja turėti problemų su stuburu net šešis kartus dažniau, nei bet kuris tik pėstute žygiuojantis individas. Tai gali patvirtinti dažnas tarptautinių maršrutų vairuotojas.

„Aš tolimų reisų vairuotoju dirbu jau 15 metų. Šiaip esu sveikas vyras, didesnėmis sveikatos problemomis nesiskundžiau ilgai. Tačiau dabar, panašu, mano kūnas jau jaučia vairuotojo krėsle praleistus metus. Dabar aš vairuoju tikrai labai patogų ir puikios komplektacijos „DAF“ vilkiką – jo krėslas yra tikrai geresnis nei geriausi svetainių foteliai, yra čia ir masažo funkcija, net ventiliacija ir šildymas yra. Tačiau dabar vis dažniau mane kamuoja nugaros skausmai. Neretai nugaros maudimas net „pereina“ į dešinę koją, ji būna vos ne kaip nutirpusi. Todėl panašu, kad jau teks kreiptis į medikus.“ – pasakojo krovinius iš Italijos į Rusiją vežiojantis vairuotojas Vidas Putrimas.

„Stuburas, o ypač jo dalis ties pusiauju – silpniausia visų vairuotojų vieta. Tipinė vairuotojo poza prie vairo net gana jauniems žmonėms didina stuburo diskų pažeidimo tikimybę. Pirmas ženklas, kai jau derėtų susirūpinti, yra nugaros skausmai. Jei dar yra osteochondrozės užuomazgos, arba, paprasčiau ir suprantamai sakant, druskų sankaupų, tai nugaros skausmo tikimybė išauga net kelis kartus. Skausmas gali būti ir maudžiantis, ir aštrus. Be viso to stuburo problemos gali būti juntamos ir kojose – dažnai būna, kad jaučiamas kojos skausmas ar kažkas panašaus į tirpimą“ – teigia gydytoja Aušra Merkienė.

Pasak medikės, tokiais atvejais reikia nedelsti ir apsilankyti pas neurologus. Paprastai stuburo pažeidimų laipsnis nustatomas tik atlikus stuburo tomografiją, o tuomet jau ieškoma būdų, kaip žmogų gydyti. Beje, specialistai vairuotojams pataria prisiminti ir nesudėtingus mankštos pratimus. Jie naudingi ne tik tada, kai nugarą pradeda mausti, bet ir profilaktiškai.

Mankštą galima daryti ir prie vairo

Elementarią mankštą daryti galima net ir sustojus prie šviesoforo ar velkantis kamštyje. Paprasčiausi pratimai padės pašalinti raumenų įtampą, o svarbiausia – pramankština nepatogiai užspaustą stuburą.

„Net sėdėdami savo darbo vietoje galite padaryti keletą paprastų pratimų. Pvz. sudėkite rankas ant sprando tarsi ražydamiesi, ištieskite nugarą, pasukite galvą. Vėliau sudėkite rankas tarp šlaunų ir kilstelėję nugarą pečius pajudinkite į priekį ir atgal (tai parodyta iliustracijose). Jei jūsų automobilio krėslas yra su porankiais, galite įsiremti į juos rankomis ir šiek tiek pasikelti nuo sėdynės. Be to, stenkitės sėdėti prie vairo taisyklingai. Jokiu būdu nepalinkite į priekį.“ – aiškino Aušra Merkienė.

Pasak medikų, puikiai galima išnaudoti net ir trumpus sustojimus.Trumas pasivaikščiojimas ir lengva mankšta ne tik atgaivina kūną, bet ir vairavimo išvargintas smegenis. Na o jei vairuotojas jau turi problemų su stuburu, sustojus būtų labai gerai trumpai pakyboti rankomis laikantis už skersinio, pvz. atidarytų sunkvežimio durelių porankio. Na o jei mankšta nepadeda ir toliau maudžia nugarą, jau tektų griebtis vaistų. Tiesa, vaistai prie vairo tinka toli gražu ne visi.

Vienam vaistas, o prie vairo – blogis

Vaistas vaistui nelygu. Štai kad ir prie to pačio nugaros skausmo koks nors biuro darbuotojas galėtų rinktis bet kokį medikų ar vaistininkų rekomenduotą preparatą. Tačiau vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Šių medžiagų yra daugelyje analgetikų, pvz. pentalgine. O kartais pavojų vairuotojo psichofizinei būsenai gali sukelti net ir visiškai nekaltai atrodantys vaistiniai preparatai, kuriuos vartojame net nesusimastydami.

„Menu, praėjusią žiemą viename iš Maskvos terminalų per iškrovimą gerokai įšalau. Vos išvažiavus į  kelią pajaučiau, kad krečia drebulys. Supratau, kad bus blogai, jei neišgersiu kokių nors vaistų. Kabinoje turėjau keletą pakuočių „Theraflu“ miltelių, tad išgėriau du puodus toks karštos mikstūros, vos ne dvigubą dozę. Gerai, kad netrukus man užteko proto suprasti, kad aš vairuoju kai drūčiai girtas – sulėtėjo reakcija, pradėjau nejausti atstumų ir gabaritų. Stojau pirmoje aikštelėje,“ – apie savo „farmacinę“ patirti pasakojo vairuotojas V. Putrimas.

„Tokioje organizmo reakcijoje nematau nieko nuostabaus. Tirpūs vaistai nuo peršalimų turi chlorfenamino, feniramino ar fenilefrino aktyviųjų medžiagų, todėl tokie lyg ir nekalti preparatai, kaip „Coldrex“, „Theraflu“ ar „Fervex“ vairuotojams netinka. Vairuotojams netinka daugybė vaistų. Štai nemažai kraujospūdį mažinančių preparatų savyje turi klofelino, atsargiai vertėtų rinktis antialerginius ar psichotropinius vaistus. Galėčiau vardinti ir vardinti netinkamas aktyviąsias medžiagas ir vaistų pavadinimus, bet juk vairuotojai – toli gražu ne medikai ar vaistininkai. Todėl pasakysiu paprasčiausią apsidraudimo būdą. Nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar prieinamas visiems, jo pakuotėje būna popierėlis, vadinamoji anotacija. Ten tiesiog juodu ant balto rasite parašyta, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar galima vairuoti automobilį,“ – reziumavo gydytoja A. Merkienė.