Kam naudingas žongliravimas transporto darbo rodikliais?

Transporto įmonės išgyvena itin sudėtingus ir iššūkių kupinus laikus. Deja, be kitų problemų dabar vežėjai susidūrė ir su netiksliais savo veiklos rodiklių matavimais. Statistikos departamentas skelbia neesminius, neva tai gerėjančius vežėjų veiklos duomenis. Transliuojami informacija apie puikius pervežimo įmonių rezultatus, kai reali situacija yra kardinaliai priešinga.

Kaip iš tiesų sekasi pervežimų įmonėms? Štai kovo viduryje visi pagrindiniai žiniasklaidos kanalai paskelbė: „<…> praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., visų rūšių transportu bendrai buvo vežta 2,3 proc. daugiau krovinių, iš jų kelių transportu vežta 4,9 proc. daugiau (105,7 mln. t)“. Visas skelbiamas augimas – matuojamas tonomis. Toks kelių transporto rodiklis kaip tonos primena tarybinių laikų apskaitą, kuri iš tikro buvo, bet tuo metu ji buvo griežtos atsiskaitomybės – prie tonų dar buvo vedama apskaita ir tonkilometriais bei dar abu šiuos rodiklius apjungiantis rodiklis – sąlyginiai „tkm“.

Atkūrus nepriklausomybę, o ir visose ES šalyse kelių transporto pagrindinis darbo rodiklio mato vienetas tapo pardavimo pajamos, gautos iš klientų už transporto paslaugas, todėl apskaita vien tik tonomis yra tikra atgyvena ir dar netiksli. Juk automobilis gali vežti krovinius ilgu atstumu ir pervežti mažai tonų, o trumpu atstumu per tą patį laiką pervežti kelis ar net keliolika kartų daugiau tonų. Tuo metu skaičiuojant pardavimo pajamomis, pajamos už darbo dieną bus maždaug vienodos.

Toks autotransporto darbo matavimas, vadovaujantis ne tiksliomis pardavimo pajamomis (EUR) pagal departamento statistikos formos H494 4-tą lentelę, o pervežtomis tonomis klaidina atsakingas valstybines institucijas ir visus kitus apie tikrą Lietuvos vežėjų padėtį. Kovo antroje pusėje pagrindinėje žiniasklaidoje buvo teikiami kelių transporto vežėjų pasiekti rezultatai tonomis už pernai metų ketvirtą ketvirtį.

Reikalo esmė ta, kad autotransporto apskaitoje tokio statistinio griežtos atsiskaitomybės rodiklio, kaip tonos, apskritai nėra. Iš tikrųjų jis statistikos departamente egzistuoja kaip nereikšmingas šalutinis ir nekontroliuojamas rodiklis, kurį vieni vežėjai perduoda apytikriai, o kai kurie net atsisako tai padaryti. Dėl šios priežasties iškraipoma autotransporto atliktų darbų apskaita ir dėl to nukenčia vežėjai. Statistikos departamentas irgi turėtų susivokti, kad autotransporto darbo įvertinimas tonomis yra švelniai tariant netikslus, todėl tokios netikslios informacijos į viešumą neturėtų išleisti.

Šiemet visa žiniasklaida, pasikinkiusi tonas, skelbia, kad neva praėjusiais metais autotransportininkai (nepaisant to, kad buvo  padidintas koeficientas 1,65 ir siaučia COVID-19 epidemija), gebėjo apimtis tonomis padidinti 5 procentais, tačiau remiantis oficialiais Statistikos departamento griežtos atsiskaitomybės balansais, krovininio kelių transporto veiklos pardavimo pajamos 2020 m. sumažėjo 3,8% (237320 tūkst. EUR be PVM), o pelnas net 25,7%, lyginant su 2019 metais.  Tuo tarpu iki pandemijos buvo stebimas kasmetinis net 19 % pajamų augimas.

Atrodo, kas čia tokio, tačiau profsąjungos tuoj pat, perskaičiusios apie padidėjusias apimtis tonomis, reikalaus transporto įmones dar labiau apmokestinti. O valdžios struktūros, matydamos, kad pervežimų įmonėms sekasi neva puikiai dirbti, neteiks apskritai jokios valstybinės paramos bei pagalbos smarkiai COVID-19 pandemijos metu nukentėjusioms transporto įmonėms ir, remdamosi  netiksliais duomenimis, vėl  uždės vežėjams kokius nors papildomus mokesčius.

Visi vežėjai jau yra nukentėję nuo prisigalvotų pelnų, kai jis 2019 m. buvo pateiktas Trišalei tarybai dešimteriopai didesnis negu iš tikrųjų yra, ir šis melas visų asociacijų bei visų šalies valdžių buvo skaniai suvalgytas. Dėka to buvo padidintas vairuotojų minimalaus atlyginimo koeficientas (nuo 1,3 iki 1,65). Neatsakingų veiksmų pasekmė – masiniai vežėjų persikėlimai į kaimynines šalis bei bankrotai. Pernai dėl vežėjų apyvartos prieaugio sumažėjimo, įvertinant 2017-2019 metų kasmetinį vidutinį 19 % augimą, šalies BVP neteko daugiau nei milijardo EUR, o į biudžetas iš kasmetinio prieaugio  nepasipildė apie 430 mln. EUR.

Jeigu kam dar kyla abejonių, kad tonomis vesti apskaitos negalima, teikiame konkretų pavyzdį. 24 t keliamosios galios automobilis per 3 savaites nuvažiavo iš Lietuvos į Ispaniją ir atgal bei pervežė bendrai 48 t. Kitas toks pat automobilis iš Lietuvos į Lenkiją ir atgal per 3 savaites atliko 3 reisus ir pervežė triskart daugiau tonų (144 t). Pagal žiniasklaidoje skelbiamą ataskaitą, vairuotojas į Lenkiją dirbo tris kartus didesnį darbą negu vairuotojas į Ispaniją. Deja, taip nėra. Abiejų automobilių gautos pajamos iš klientų per 3 savaites net ir šiuo atveju bus maždaug vienodos.

Norime atkreipti visų suinteresuotų pusių: Statistikos departamento, Susisiekimo ministerijos, kitų valdžios įstaigų ir žiniasklaidos dėmesį, kad būtų skelbiami tie rodikliai, kurie realiai parodo šalies vežėjų situaciją, kad nebūtų iškraipomi transporto sektoriaus rodikliai. Juk tik pamatę tikrą situaciją, turime galimybę nuo jos atsispirti ir priimti teisingus ir reikalingus sprendimus visai transporto bendruomenei ir Lietuvai.