Karščiai didina net tik avarijų tikimybę

Statistika rodo, kad automobilių avarijos vasaros sezono metu iš miesto gatvių persikelia į pajūrį, kurortinius miestus bei didmiesčių rajonus: šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Tuo metu ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad karščiai taip pat išblaško vairuotojų dėmesį, sukelia fiziologinių nepatogumų, todėl transporto priemonės vairuotojai greičiau praranda savitvardą.

Greitkelis – vieta „išsikrauti“

„Karštomis vasaros dienomis vairuotojai dažnai greičiau susinervina ir tampa labiau pažeidžiami aplinkos dirgikliams, sumažėja jų dėmesingumas: sėdę prie vairo sunkiau susikaupia, dažniau pažeidžia eismo taisykles, juos labiau piktina kiti eismo dalyviai – visa tai kelia neigiamas emocijas keliuose. Vasaros metu vairuotojus dar labiau pykdo stovėjimas spūstyse, kadangi norintiems savaitgaliui ištrūkti į pajūrį ar kitas poilsio vietas, dažnai tenka „atstovėti“ spūstyse, girdėti kitų vairuotojų ar keleivių replikas ir nepasitenkinimo žodžius, kurie sukelia susierzinimą ar net pyktį“, – sako psichologė, „Lietuvos draudimo“ socialinio projekto „Nulis pykčio“ konsultantė E. Masalskienė.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys rodo, jog vasarą Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, lyginant su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30 procentų. Nors Lietuvoje kol kas nėra atlikti tyrimai, kiek pyktis prisideda prie šios statistikos augimo, tačiau yra žinoma, kad vasarą vairuotojai dažniau viršija saugų greitį. „Karštą dieną agresyvaus vairavimo sąlygos automagistralėse iš tiesų puikios. Automagistralėse labai daug vietos „išsilėkti“ – jei žmogus jaučia neigiamas emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam lengviau spausti akseleratoriaus nei stabdžio pedalą“, – tvirtina E. Masalskienė.

Statitika rodo, kad, pavyzdžiui, vasarą automobilių avarijų skaičius sostinės gatvėse, palyginti su pavasariu, sumažėja 14 proc., tuo tarpu Vilniaus rajone išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Vasarą avarijų, palyginus su pavasariu, taip pat padaugėja Molėtų (30 proc.), Zarasų (22 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, taip pat Druskininkų mieste (7 proc.). Visgi didžiausias avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei 2 kartus bei Neringoje – beveik 4 kartus daugiau nei pavasarį.

Apsauga nuo pykčio – kondicionierius ir vanduo

E. Masalskienė pastebi, kad pykčio protrūkiai vasarą dažniausiai kyla dėl perkaitimo, didesnės oro temperatūros, kuri didina nuovargį, nepatogumo jausmą ir irzlumą aplinkai. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažina ir galintį kilti agresyvų elgesį prie vairo, nes žmogus tiesiog geriau jaučiasi.

Vairuotojams vasarą taip pat pravartu su savimi visada turėti vandens. „Alkoholinių gėrimų reikėtų vengti net ir automobilyje sėdintiems keleiviams, kadangi alkoholis sustiprina emocijas, tad jei esate susierzinę, alkoholis sukels dar didesnių nepatogumų“, – pataria psichologė. Ji rekomenduoja, jei yra galimybė, karštuoju dienos metu nevažiuoti automobiliu, o jei tai neįmanoma, rinktis ankstyvąsias keliones, kai saulė dar nebūna aukštai pakilusi, tuomet karštis nebus toks nepakeliamas ir eismas nebus toks intensyvus.

Pasak psichologės, šiais laikais pykčio protrūkių tarp žmonių pasitaiko vis dažniau, kadangi spartėja gyvenimo tempas, žmonės jaučia didesnę įtampą, stresą, o pridėjus šalutinius aplinkos poveikius: nuotaiką, eismo spūstis, šaltį, karštį, neigiami pojūčiai dar labiau paaštrėja. Beje, daugelis žmonių mano, kad pykčio nesugeba suvaldyti tik neišsimokslinę ar nekultūringi prasčiokai, tačiau tos pačios problemos ištinka ir išsilavinusius, svarbius postus užimančius vadovus.