Kaune – tik žingsnis iki Maskvos įvykių
2011-01-27
CargoNEWS
436
Kauno geležinkelio tunelis – akylai saugomas objektas. Taip turėtų būti. Tačiau į jį pateko jaunas vyras. Niekas apie tai nebūtų sužinojęs, jei jo nebūtų pervažiavęs traukinys ir nenutraukęs kojos.
Tyla slepia skandalą
Nelaimę, prieš kelias dienas nutikusią Kauno geležinkelio tunelyje, gaubia visiška tyla. Apie tragišką įvykį nepranešė Kauno policija. Jokios žinios – ir iš “Lietuvos geležinkelių”. Tunelį, kaip objektą, galintį dominti teroristus, sauganti Viešojo saugumo tarnyba (VST) irgi tylėjo kaip prisisėmusi į burną vandens.
Tyla slepia didelį skandalą: į strateginį objektą, kuriam skirta griežta apsauga, be jokio vargo pateko vyras, kuris šiuo metu – psichiatrų globoje.
Maskvoje tebesiaiškinama, kaip į Domodedovo oro uostą teroristai sugebėjo įsinešti įspūdingą kiekį trotilo. Vyras, žingsniavęs Kauno geležinkelio tuneliu, galėjo be vargo įsinešti ne mažiau sprogmenų.
Tačiau 32-ejų Česlavas P. neketino sprogdinti tunelio. Įtariama, kad vyras norėjo nusižudyti. Jis pateko po prekiniu traukiniu, važiavusiu iš Palemono į Kauną. Liko gyvas. Traukinys Česlavui P. nutraukė koją.
Jei ne ši nelaimė, apie tai, kad po Kauno geležinkelio tunelį galima pasivaikščioti, niekas nebūtų sužinojęs.
Tunelis įtrauktas į saugomų valstybinės reikšmės objektų sąrašą, kuriame yra ir Lietuvos tarptautiniai oro uostai bei kiti itin svarbūs objektai. Šių objektų įeigų negalima net fotografuoti.
Pateko pas psichiatrus
Nepatvirtintais duomenimis, į tunelį patekęs ir jame sužalotas Česlavas P. buvo neblaivus. Šiuo metu pavojaus kojos netekusio vyro gyvybei nėra. Jis – Psichiatrijos klinikoje. Klinikų atstovai neatskleidžia, ar psichikos sutrikimas pasireiškė prieš nelaimę, ar jis galėjo būti nelaimingo įvykio padarinys.
Spėjama, kad į tunelį Česlavas P. galėjo patekti eidamas bėgiais nuo Kauno geležinkelio stoties.
Tikslių įvykio detalių nėra žinoma, nes ištiktas šoko vyras dar nėra apklaustas. Policijos pareigūnai tai ketina padaryti šiandien.
Tyrėjai neturi duomenų, ką Česlavas P. veikė prieš nelaimę. Jis nurodė savo gyvenamąją vietą, bet joje nerasta jokių nukentėjusiojo artimųjų ar pažįstamų.
Įveikė apsaugą
Neoficialiais duomenimis, vyras tunelyje bandė žudytis. Kaip įtariamasis savižudis pateko į akylai saugomą strateginį objektą? O gal tunelis nebesaugomas?
“Ar galite įleisti į tunelį?” – vakar prie tunelio sutikto uniformuoto jaunuolio pasiteiravo “Kauno dienos” žurnalistai.
“Galiu tik surakinti”, – pakeltas uniformuoto vaikino tonas išdavė, kad artintis prie tunelio nevalia.
VST tarnaujantis tunelio sargybinis apie nelaimingą įvykį nebuvo linkęs kalbėti ir liepė kreiptis į vadovybę. VST Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojas Nikolajus Vedmedevas nebuvo kalbus. Jis informavo, kad pradėtas vidinis tyrimas, kuris gali užtrukti mėnesį. Neva tiek laiko gali prireikti išsiaiškinti visoms įvykio detalėms, kad ateityje panašūs nutikimai nepasikartotų.
Ir be tyrimo akivaizdu, kad kaltas tą vakarą tunelį saugojęs žmogus. Apsaugininkų būdelė įrengta prie tunelio įeigos, jos apšviestos, todėl nepamatyti į tunelį įeinančio asmens galima tik miegant, palikus postą arba žiūrint visai į kitą pusę.
Modernizavimas vėluoja
“Lietuvos geležinkelių” Kauno infrastruktūros vadovas Olegas Slepakovas tikino įvykio detalių nežinantis. Tyrimas atiduotas į policijos ir VST, kuri yra visiškai atsakinga už tunelio apsaugą, rankas.
“Iki šiol tunelio apsauga buvo gera. Nebuvome pastebėję, kad vyrai dirbtų aplaidžiai”, – kalbėjo O.Slepakovas.
Beveik trisdešimt metų prie Kauno geležinkelio dirbantis O.Slepakovas pasakojo, kad per tą laiką Kaune po traukiniais papuolė daugybė žmonių. Tačiau jis teigė negalintis prisiminti, kad nors vienas pašalinis būtų aptiktas tunelyje. Iš jo žodžių galima suprasti, kad nutiko įvykis, neturintis precedento.
O.Slepakovas pabrėžė, kad šiuo metu modernizuojama tunelio apsaugos sistema. Prie tunelio prieigų įrengiamos stebėjimo kameros, o ant tvorų – davikliai, kurie apsaugai praneš, jei kas nors bandys perlipti tvoras.
Šį projektą buvo ketinta įgyvendinti iki praėjusiųjų metų pabaigos.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras